Demon (LT fanfiction)

41

Atsikėliau ryte visa susivėlus ir apsiverkus.

Išlipau iš lovos ir iš karto nuėjau po ėsiu dušu ,nes reikėjo pašalint akių užtinimą.Nusiprausiau ir grįžus kambaryje radau Niall dedanti į spintą anklodę ir pagalvę su ,kuria jis miegojo.Nieko nesakiau.Nežinau ,kodėl ,bet persigalvojau iš nakties verkimo ,kad neketinu atsiprašyti.Jis pripliurpė ,kad aš esu ta ,kuri reikalauja ir ta ,kuri visada skundžiasi.Negaliu patikėt ,koks jis savanaudis.Nužiūrėjau ,kaip jis uždaro spintą ir greit nusukau akis.Neketinu pasakyti nieko ,kol jis neprakalbės.Manau jam tai lyg žaidimas ,kuris atsiprašys pirmas ,o per savo išdidumą neketinu perlipt.Jis atsisuko ir mūsų akys susitiko keliom mili sekundėm ,bet greit nusisukau pradėdama tvarkyt lovą.Užmečiau anklodę ant pagalvių taip paslėpdama ,jog jo pagalvė vis dar drėgna nuo ašarų.Po kelių minučių įtampos ,jis tyloje dingo iš kambario.Gyliai atsidusau ir apsirengus kitus rūbus pižamą pasidėjau ant lovos krašto.

Lėtai lipau laiptais ir klausiau ar jis yra apačioje tačiau nieko negalėjau išgirsti.Tyliais žingsniukais ėjau į virtuvę ,kai staigiai suskambo telefonas priversdamas išsigąst.
-Klausau?.-Pakėliau nors jis ir daug kartų kartojo to nedaryt.
-Sveikute.-Tai buvo Sophia balsas.
-Oh labas Sophia.-Kalbėjau toliau.
-Hey ar Niall namuose?.-Nu va paklausė to ko kaip tik nežinau.
-Am...nežinau tikriausiai pala einu pažiūrėt.-Atsidusau ir eidama su telefonu apėjau svetainę ,o tada sporto salę ir paskutinis taškas virtuvė ,bet deja jo ten irgi nebuvo.
-Ne nėra.-Kiek nusivyliau jo nedarus.
-Hm keista tai ,kas tarp jūsų įvyko? Tikiuosi jis tavęs nenuskriaudė?.-Pradėjo kamantinėt ji.
-Ne.-Trumpai atsakiau.
-Kate aš rimtai sakau neišerzink jo tiesiog būk rami ir išgyvenk.-Ji pasakė lyg tai būtų kasdieninė mano veikla išgyventi.
-Oh taip žinomą.-Sunkiai atsirėmiau į sieną ir žvelgiau pro langą.
-Mane tai nervina.Jis nekalba su manim ir dabar kažkur dingo.Aš net nežinau ką man daryt ar pasilikt čia ar jis nori ,kad dingčiau.-Ašaros pradėjo vėl kauptis.
-Ei viskas bus gerai Kate ir žinomą pasilik nemanau ,kad jis nori jog tu išvažiuotum tai tik jo išdidumas.Nesijaudink praeis.-Po jos žodžių nurimau ir nusivaliau ašaras.
-Gal ,bet tai žudo ,kai jis praeina pro šalį ,nes nesisveikines ar pažvelgęs.Nuo vakar tiesiog tylim ir miegojau viena ,nes jis atsigulė ant sofos.-Vėl jaučiau ,kaip balsas užlūžta ir tuoj apsiverksiu.
-Ar tu manai ,kad tau geriau būtų išsikraustyt?.-Paklausė ji ir kiek sutrikau pakeldama galvą.Lauko durys staigiai trenkėsi ir aš krūptelėjau.
-Jis grįžo ,kalbėk kažką kitą.-Greit sumurmėjau.Niall įėjus į virtuvė apsimečiau ,kad šypsausi.
-Aha ir nepamiršk palaukt kol užvirs ,nes bus žali.-Sumaliau beleką apie makaronų virimą.Niall tik strumpai užmetė žvilgsnį į mane ir priėjo prie šaldytuvo.Išsitraukė kraujo ir atsisėdo prie stalo gerdamas visiškoj tyloj.
-Gerai aš tau paskambinsiu rytoj ir jei nori gali jam netrukdyt ir išsikraustyt pas mus su Liam juk žinai ,kad esi laukiama čia.-Prityldžiau telefono garsą ,kad per aidą nesigirdėtų ką ji kalbą.
-Gerai žinomą tikriausiai tai geriausia mintis iki.-Bandžiau šypsotis,bet gavosi ne kas.Baigus pokalbi pasiėmiau šokoladinio Nutella kremo ir bulkutę ,bei šakštą.Atsisėdau priešais Niall ir tepdamasi valgiau ,kol jis gėrė savo kraują.Nebuvo jokio garselio tik mirtina tyla ,net galėjau girdėti ,kaip nurijau bulkutės kasnius.Badžiau nežiūrėt į jį tačiau jaučiau deginanti jo žvilgsnį ir bijojau atsisukt.
Neiškentus daugiau atsisukau ir sekundei pagavus mūsų akis jis greit pašoko ir išėjo.Likau vėl sėdėti vieną.Po to laiko ,kai jis išėjo ir likau viena praėjo visa diena.Prasėdėjau ant sofos vartydama kanalus ir žiūrėdama filmus.Jau beveik vidrnaktis ,o Niall dar nėra ir spėju aš neturėčiau jaudintis ar turėčiau.Praėjus dar valandai susijaudinimas vis kilo ir pakilus nuo sofos priėjau prie telefono.Surinkau Liam namų telefoną ir po kelių signalų išgirdau Sophia balsą.
-Am sveika atleisk ,kad trukdau taip vėlai ,bet gal netyčia Niall pas jus?.-Mintyse meldžiausi,kad jis pasakytų taip.
-Ne ,o ką jis jau senai negrįžta?.-Susirūpino ir ji.
-Na taip visą dieną nėra ir man neramu.Nors ir nesikalbam ,bet vis tiek galėtų suprast ,kad noriu sužinot ar jam viskas gerai.-Priėjus prie galinių durų uždegiau šviesą ir apžiūrėjau kiemą.
-Galbūt paskambink jam ir pakalbėk.-Nieko neatsakiau tik atsidusau ir atsisėdau ant sofos.
-Gerai pabandysiu iki.-Atsisveikinau ir toliau žiūrėjau į Niall numerį.Kelias minutes kankino abejonės ar kambint ar ne ,bet kai susiruošiau surinkt skambinimo mygtuką vėl smarkiai trenkėsi lauko durys.Padėjau telefoną ir greit paklau nuo sofos ,kai jis įėjo į svetainę.Jis pažvelgė į mane ,o tada lyg ir norėjo kažką sakyt ,bet užsičiaupė ir nuėjo į vonia.Taigi dar viena bemiegė naktis.Užlipau laiptais ir persirengus pižamą atsiguliau į lovą ,kai tuopačiu metu įėjo Niall.Jis vėl pasiėmė kitus užklotus iš spintos ir išėjo.Nučiuožiau į jo lovos pusę ir apsikabinus jo pagalvę pradėjau savo verkimo sesiją.Kas man darosi?Dieną atrodo susidorosiu su tuo ir esu stipri ,o naktį ir vėl noriu jo šalia savęs.Greit nusivaliau pirmas ašaras ,kai išgirdau prasidariusias duris.Išgirdau ,kaip spinta atsidaro ,o tai reiškia ,kad jis kažką pamiršo.Po kelių sekundžių užsidaro sipintos durys ir paskui kambario ,o tada mirtina tyla.Sušniurkščiau nosim ir stipriau apsikabinus pagalvė užmerkiau akis.Išsigandau ,kai pajaučiau įdumbant lovą savo pusėj ir toliau kažko laukiau.Apsimečiau ,kad miegu ir pajaučiau po anklode kitą šiltą kūną.Nuoga koja netyčia paliečiau jo ir širdis pradėjo plakt greičiau.Jis lėtai ištraukė iš manęs pagalvę ,kuri buvo jo ir prisitraukė mano kūną arčiau.Suėmė už šonų ir apvertė mane taip ,kad būčiau veidu į jį ,nors tiksliau į jo krūtinę.Gyliai įkvėpė ir apsivynojęs mano liemenį rankomis supynė mūsų kojas sumaišydamas šilumą po anklode.Kelias inutes taip ramiai gulėjau tyloje ir tiesiog buvo gera ,kad jis šalia nors ir nekalba.Akys pradėjo merktis ,kai jo balsas privertė atsibust.
-Atsiprašau.-Sušnabždėjo jis po tokios ilgos pauzės.Nieko nesakiau tiesiog toliau gulėjau tyg leisdama jam tęsti.
-Nežinau ,kas man pasidarė tiesiog išsiliejau ant tavęs be reikalo ir buvau per daug išdidus ,kad kalbėčiau tačiau ,kai išgirdau ,kad tu nori mane palikt ir išsikraustyt negalėjau taip lengvai tavęs išleist.-Jis nutilo ir laukė ,kol prabilsiu aš ,nes jau gulėjau atsimerkus.
-Aš neketinu kraustytis ,bet man skaudu ,kai tu į mane net nepažvelgi ar išeini kažkur ir nežinau ar grįši.-Balsas vėl užsikirto ir jis paglostė mano nugarą.
-Juk žinai ,kad visada grįšiu negalėčiau tavęs palikt.-Pakėliau akis į jį ir pagaliau jis nenutraukė ilgo akių kontakto.Nors ir mėnulio šviesos buvo daug tačiau mačiau mėlyną atspalvį akyse.
-Girdėjau tavo pokalbį su Sophia apie kraustymasi ir pamaniau ,kad tu tikrai ruošiesi tai daryt.-Vėl prakalbo jis ir nenusukau akių žiūrėdama į jį.
-Tai buvo jos mintis aš tiesiog...
-Būtum sutikus.-Petraukė jis.
-Ji kalbėjo ,kad turėčiau saugotis ir išlikt gyva ,kai tu pyksti...-Toliau nieko nesakiau ir jis gyliai atsiduso.
-Juk žinai ,kad negalėčiau tavęs nuskriaust tyčia.-Su skausmu balse kalbėjo jis ir tai buvo tiesa.Jis mane taip saugojo ,kai buvo plėšytojas ,kad geriau save žalojo nei mane.Sophia negalėjo duot man gero patarimo,nes ji nežino jo taip ,kaip aš.
-Visa tai buvo kvailą.-Padėjau galvą į jo kaklo įlinkį ir įkvėpiau jo kvapo.
-Prižadėk ,kad daugiau neverksi ,kad ir koks asilas aš būsiu.-Po ilgos pauzės prabilo jis ir tai privertė mane nusišypsot.
-Pažadu ,o tu pažadėk ,kad nebūsi toks asilas.-Sukikenau ir jis kartu su manim ištardamas pažadu.Vėl įsivyravo tyla ir akys pradėjo merktis ,kai sulaukiau bučiunio į virųugalvį ir panirau į miegą.