Atsikėlęs ryte Tu nenutuoki, kas Tavęs laukia šią dieną. Kas nutiks, o kas ne. Atrodo, kad Tavo diena suplanuota, tvarkinga, bet ar kam nors gyvenime ta diena buvo praėjusi taip tvarkingai ir suplanuotai, be jokių atsitiktinumų? Turbūt, kad ne. Tas...
Hoppla! Dieses Bild entspricht nicht unseren inhaltlichen Richtlinien. Um mit dem Veröffentlichen fortfahren zu können, entferne es bitte oder lade ein anderes Bild hoch.
Atsitraukusi ir atsigręžusi kilstelėjau antakį. Prie mūsų stovėjo moteris peržengusi maždaug 3 dešimtmetį. Jos juodi, ilgi plaukai labiausiai krito man į akis. Po to turbūt mėlynos akys, tada raudona suknelė ir juodi aukštakulniai. Na ir raudonos lūpos. Kas ji tokia? Teta?
Atsisukau į Zayn, kuris vis dar buvo nusisukęs nuo mūsų.
- Zayn, su Tavimi kalbasi moteris. - ramiai tariau deptelėdama į tą keistą moterį su dideliais papais.
Zayn pečiai pakilo ir nusileido. Tada jis atsisukęs sugriebė mano ranką ir pradėjo temptis išėjimo link.
- Oh, Zayn, nejaugi nepristatysi man savo merginos? - skardus balsas privertė mane vėl atsigręžti ir piktai deptelėti į tą keistuolę.
Mums priėjus duris, Zayn jas atidaręs išstūmė mane lauk ir atsisukęs į tą moterį, parodė jai vidurinį pirštą. Aiktelėjau. Jis uždaręs kavinės duris vėl sugriebė mano ranką ir pradėjo temptis savo automobilio link. Jis spaudė mano ranką, kas man kėlė nemažą skausmą.
- Zayn, man skauda. - suinkščiau jam pavymui.
Tačiau jis nereagavo. Toliau mane tempė, kaip kokį šunį.
- Skauda sakau! - surikau ir jis paleidęs mano ranką priėjo prie kažkokios mažos, pilkos mašinos ir spyrė į ją surikdamas kažką neaiškaus.
Žinoma, pradėjo kaukti signalizacija.
- Liaukis, kvaily! - sucypiau prieidama prie jo.
Man pabandžius paimti jį už rankos, Zayn neapskaičiavęs savo jėgų pastūmė mane, o aš, žinoma, kritau ant šalto ir kieto asfalto. Suinkščiau. Kritau ant kelių ir rankų.
Užsikišusi už ausies plaukų sruogą, atsisėdau ant užpakalio ir pradėjau žiūrinėti kelius. Jie buvo pasruvę krauju, o rankos nestipriai nubrozdintos. Nusivaliusi atgalia ranka ištryškusią ašarą, atsistojau ir šlubuodama patraukiau žibinto apšviestu ir plytelėmis išklotu takeliu.
Zayn vis dar trankė tą prakeiktą automobilį. Kiek mačiau dabar jau su pagaliu, kurį jis gavo velniai žino iš kur.
Nesuprantu, kas jam nutiko. Jis buvo geros nuotaikos iki kol neatsirado ta prakeikta moteris. Gal tas automobilis jos?
Vėl nusivaliau riedančią ašarą ir atsigręžiau pasižiūrėti į Zayn. Dabar jis jau bėgo manęs link. Dieve, atrodom, kaip mažvaikiai.
Pagreitinau žingsnius, kad ir kaip skaudėjo tuos prakeiktus kelius. Nenoriu dabar su juo kalbėtis. Jis mane pastūmė ir aš nukritau. Jam tai nerūpėjo. Tad dabar man nerūpės jis.
- Sky. - jis pribėgęs suėmė mane už pečių ir atsuko į save.
Nudelbiau akis į žemę, nes akių kontakto su juo aš nenorėjau. Jis buvo padusęs nuo bėgimo. Dieve, jis net 10 metrų nepabėgo, o jau pavargo.
