Atsikėlęs ryte Tu nenutuoki, kas Tavęs laukia šią dieną. Kas nutiks, o kas ne. Atrodo, kad Tavo diena suplanuota, tvarkinga, bet ar kam nors gyvenime ta diena buvo praėjusi taip tvarkingai ir suplanuotai, be jokių atsitiktinumų? Turbūt, kad ne. Tas...
- Um... - Zayn numykė. - Kas čia per... - jis kilstelėjo antakius pažiūrėdamas į mane paskui į savo mamą, kuri sprendžiant iš jos veido išraiškos, nėra patenkinta.
- Zayn, vežk mane namo. - visu kūnu atsisukusi į vaikiną, paprašiau.
Jis kelias akimirkas žiūrėjo į mane susiraukęs, kai staiga atsisuko į savo mamą. - Nežinau, kas čia vyksta, bet Tu. - jis pirštu parodė į savo mamą ir tada atsisuko į mane. - Ir Tu. Viską man paaiškinsit.
Sučiaupusi lūpas linktelėjau ir patraukiau prie laukųjų durų. Jas priėjusi atsigrežiau į vis dar stovinčią ir akis į mane įsmeigusią Trishą.
- Viso geriausio. - tariau ir atidariusi duris išėjau iš namų.
Delnais persibraukusi per veidą, atsidusau. Aš taip ir maniau, kad man nereikėjo čia važiuoti. Kodėl aš važiavau po velnių? Kokia dabar nauda iš to? Nei aš rytoj eisiu pas ją gydytis, nei aš su jos sūnumi, kuris man labai patinka, galėsiu būti.
Papurčiusi galvą nulipau laiptais žemyn ir priėjau prie juodo Zayn ' Range Rover ', kuris buvo apšviestas žibinto. Uždėjusi ranką ant mašinos kapoto, tyliai atsidusau.
- Net Tave šilčiau priėmė ar ne? - tyliai paklausiau.
Jaučiausi, kaip kvailė. Šnekuosi su mašina. Žinoma, reikia pratintis prie vienatvės, nes tuoj aš panardinsiu į ją savo kvailą galvą, kuri vertė mane važiuoti čia!
- Nežinau, kas čia vyskta, bet Tu man viską papasakosi, nes mama tyli, kaip žemes pardavusi. - kruptelėjau, kai Zayn priėjo prie manęs.
Atsisukusi į jį, ramiai pažiūrėjau į jo akis. Nieko aš Tau nesakysiu... Keista. Trisha nieko jam nepasakė. Jos vietoje savo sūnui pasakyčiau viską, kad tik jis atitoltų nuo tos merginos, kuria aš visiškai nepasitikiu.
Susiraukiau. Ji manimi pasitiki? Ne... Nors gal... Papurčiau galvą. Tiesiog ji nenori, kad jos sūnus paskui savaitę vemtų atsiklaupęs prieš klozetą. Na, aš tai tikrai jo vietoje vemčiau.
- Vežk mane namo, Zayn. - ramiai tariau ir apsisukusi jau norėjau eiti prie savo durelių, bet tvirta Zayn ranka sugriebė mano riešą, o aš inkstiktyviai sustojau ir atsisukau į jį.
Stebint iš šono dabar viskas turėtų atrodyti, kaip kokia nors drama.
- Tu pažįsti mano mamą, taip? Ta diena, kai Tu išėjei iš to pastato ir aš Tave išgelbėjau nuo mašinos ratų. Tu ėjai iš psichologo, a ne?
Nudelbiau akis į akmenukus subertus ant žemės ir atsidusau. Prarijau liežuvį. Nebegaliu ir nenoriu nieko sakyti. Viskas jau ir taip sugadinta, manau, mano liežuvio nereikia.
- Noriu namo. - nuleidusi negirdomis Zayn klausimą, pakėliau savo nuvargusias akis į jį.
Vaikinas papurtęs galvą paleido mano riešą ir atsiduso, ranka perbraukdamas per savo plaukūs.
***
Visą laiką važiavome tyloje. Mirtinoje tyloje. Abu su Zayn žiūrėjome pro priekinį langą ir nei vienas net garsiau įkvėpęs nebuvom. Keista iš tikrųjų. Maniau, jog visą kelią iki mano namų jis mane tardys ir zys, bet ne. Jis tyliai, tarsi užhipnotizuotas stebėjo kelią ir net nežvilgtelėjo į mane.
Norėčiau sužinoti, ką jis galvoja. Dėja, labai gerai jo nepažįstu todėl negaliu spėti iš jo veido išraiškos. Tyliai atsidususi ranka pasirėmiau smakrą. Visada nemėgau tylos. Ji mane žudo. Ji man primena mirtį. Juk mirtis žmogui duoda amžina tylą...
Po kelių minučių automobilis sustojo prie mano namų kiemo. Nusprendusi, kad nenoriu kalbėtis su Zayn, atsidariau dureles ir išlipau iš mašinos. Neatsigręždama patraukiau namų durų link.
Sustojau išgirdusi mašinos užrakinimo pyptelėjimą. Atsigręžusi kilstelėjau antakį. Plytelėmis išdeliotu takeliu, manęs link ėjo Zayn.
- Ką čia darai? - susiraukiau, kai jis priėjo prie manęs.
- Pas Tave einu. - jis taip pat susiraukė.
- Ko?
- Kaip tai ko. Miegosiu.
- Kodėl?
- Juk susitarėm. - Zayn tarė tokiu balsu, kaip ką tik apgauto vaiko.
Zayn P.O.V
Žiūrėjau į Sky ir laukiau jos tolimesnių žodžių. Mergina įsižiojusi jau norėjo kažką sakyti, kai staiga sučiaupė lūpas ir linktelėjusi nusisuko nuo manęs ir patraukė takeliu link durų.
Nusprendęs, kad man reikia ją sekti, aš taip ir padariau. Ėjau jai įkandin iki kol pasiekemė duris. Sky jas atidariusi įėjo į namus, ką padariau ir aš.
- Mama! - ji sušuko prieidama prie baltų durų.
- Ką? - baltos durys prasivėrė ir pro jas išėjo Sky mama.
Jos paakiai buvo pajuodę, plaukai netvarkingai surišti į kuodą, o kai kur tysojo nepaklusnios sruogos. Atsisukusi į mane ji šyptelėjo.
- Labas vakaras. - tariau nusišypsodamas.
Moteris linktelėjusi atsisuko į Sky, kuri žiūrėjo į savo mamą. Papurčiusi galvą, atsiduso.
- Zayn miegos čia. - ji tarė ir jos mama linktelėjo.
- Gerai. - ji trūktelėjo pečiais. - Gerai, einu daryti valgyti. - tarė ir vėl dingo už durų.
Sky atsisukusi į mane šyptelėjo. Nusišypsojau jai ir tyliai prie jos priėjau. Rankomis apsivijęs jos liemenį, pasilenkiau prie jos veido ir priglaudžiau savo lūpas prie jos švelnių ir skanių lūpų. Mergina pajudino lūpas, rankomis apsivydama mano kaklą.
