Atsikėlęs ryte Tu nenutuoki, kas Tavęs laukia šią dieną. Kas nutiks, o kas ne. Atrodo, kad Tavo diena suplanuota, tvarkinga, bet ar kam nors gyvenime ta diena buvo praėjusi taip tvarkingai ir suplanuotai, be jokių atsitiktinumų? Turbūt, kad ne. Tas...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Išsitraukusi iš plaukų gumytę, užsidėjau ją ant riešo ir kita laisva ranka pasikedenusi plaukus, atsisukau į jau po savo anklode susirangiusį Zayn. Susidėjęs sau po galva rankas, jis žiūrėjo į mane.
- Ar tikrai nori miegoti po atskiromis anklodėmis? - jis paklausė ir aš linktelėjau palysdama po savąją anklode.
- Taip bus geriau ir saugiau, - trumpam žvilgtelėjusi į Zayn, nusišypsojau, o jis kvailai pavartė akis.
- Mes nieko nedarysim. Aš Tave tik apkabinsiu na, žinai, Tau taip bus šilčiau, - man padėjus galvą ant minkštos pagalvės, atsiguliau šonu į Zayn. Šis pasekė mano pavyzdžiu.
Kaip mes susilaikytumę nieko nepadarę, jei mane jau dabar trikdo faktas, kad jis po ta anklode guli be marškinėlių, kuriuos turėjo duoti man, nes aš neturėjau pižamos? Neneigsiu, noriu to, bet mes esame miške...
- Man nešalta, - atsakiau ir juodaplaukis sumirksėjo.
Jo blakstienos buvo tokios ilgos. Jos jam teikė savotiško mielumo ir, žinoma, žavėsio. Pripažinsiu, žavėsio tam vaikinui teikė kiekviena jo kūno dalelė, nesvarbu maža ji ar didelė.
- Tu ką tik atsigulei, Sky. Be to, šilčiau būtų ir man, nes tarp kitko dabar man šalta. Aš po šia anklode guliu su vienomis trumpikėmis, o Tu po savąja vien su mano marškinėliais, - juodaplaukis reikšmingai pažvelgė į mane.
- Ir su apatiniu trikotažu, - pridūriau ir jis nusijuokė, - Tada mums teks apsirengti, - trūktelėjau pečiais ir jis garsiai sudėjavo susiraukdamas.
- Na, baik, - atsiduso, - Kas miega su drabužiais? - paklausė ir nė neleido man atsakyti kalbėdamas toliau, - Nieko nenutiks, Sky. Tiesiog susiglausim, kad būtų šilčiau.
Stojo tyla. Įdėmiai žvelgiau į Zayn, o šis į mane. Mačiau, kaip jis tvardosi dar kažko nepasakęs, ir žinojau, kaip stipriai jis norėjo miegoti apsikabinus. Todėl daugiau nebegalvojusi, garsiai atsidusau ir pakėliau savo anklodę.
Juodaplaukis plačiai nusišypsojo, greitai prisislinko prie manęs, mus apklojo anklode ir ištiesęs ranką, išjungė viršuje kabantį mažytį žibintą, kuris teikė mums šviesos.
Vos jo ranka lėtai apsivijo mano liemenį ir prisitraukė mane arčiau savo nuogos bei karštos krūtinės, sudrebėjau iš malonumo. Ir kam gi aš šitaip spyriojausi...
Lėtai, ir labai nedrąsiai, ranka taip pat apsikabinau jo liemenį, taip dar labiau prie jo prisiglausdama. Priglaudusi prie jo krūtinės savo skruostą, užsimerkiau ir tyliai atsidusau pajautusi savyje tokią ramybę, apie kokią nė nebūčiau sapnavusi. Akimirką net pasirodė, kad nustojau kvėpuoti.
- Matai? - Zayn sušnabždėjo man į plaukus, - Tik šiluma. Nieko daugiau, - jis švelniai pabučiavo mano viršugalvį, tačiau aš nieko nebepajėgiau atsakyti. Atrodo, buvau tokioje ramybės būsenoje, jog net bijojau sukrutėti, kad ji neišnyktų. Nenorėjau jos prarasti, nes tuo metu ji man atrodė tokia brangi, tokia trapi, tokia reta...
***
Kitą rytą į sodybą grįžome anksti. Visi jau buvo pabudę ir krovėsi savo daiktus. Pasekusi jų pavyzdžiu, taip pat nuėjau į savo laikiną kambarį ir ten susirinkau kelis savo iš lagamino ištrauktus drabužius. Baigusi greitai palindau po dušu, persirengiau švariais drabužiais ir nešina lagaminu nusileidau į apačią.
Man einant pro svetainę, mane pašaukė joje sėdintis Louis. Jis sėdėjo ant sofos ir lėtai gurgšnojo alų. Šyptelėjau jam ir įžengusi į svetainę priėjau prie sofos, ant kurios jis sėdėjo, greta jos pastačiau savo lagaminą ir atsisėdau šalia susivėlusio bruneto. Jis nė nežvilgtelėjo į mane.
Kelias minutes tylėjome, tačiau Louis tylą nutraukė.
- Kaip išvyka? - žiūrėdamas į priešais esančią sieną, jis nesavu balsu paklausė.
- Um... - numykiau, - Gerai.
Jis linktelėjo ir tada vėl stojo tyla. Tačiau ir šįkart ji ilgai neužsibuvo.
- Jis Tave įskaudino, Sky. Smeigė peilį Tau į krūtinę tada, kai Tau buvo labai sunkus, vos pakeliamas, metas. Po velnių, Sky, per jį Tu kentėjai dvigubą skausmą, - garsiai ir piktai ištarė jis. Pagaliau brunetas atsisuko į mane. Jo mėlynos akys buvo silpnai paraudusios. - Ar Tu to nusipelnei, Sky? Argi Tu neverta geresnio? To, kuris Tave tikrai mylėtų? - jo balsas prislopo, tapo vos girdimu šnabždėsiu.
Išpučiau akis ir jau žiojausi kažką atsakyti, tačiau viskas, ką man pavyko padaryti, tai tik žiaukčioti kaip į krantą išmestai žuviai. Nežinojau, ką sakyti. Louis? Jis man visada atrodė tas, kuriam mažiausiai rūpi mano santykiai su Zayn. Jis niekada nėra man nė užsiminęs apie tai, kad Zayn manęs nevertas, ar manęs nemyli...
Aš buvau tiesiog šokiruota.
- Ak, Sky, - brunetas sušnabždėjo ir papurtė galvą užsimerkdamas, - Tu nė neįsivaizduoji, kaip aš gailiuosi, kad tą dieną jį parsivedžiau į namus. Jei nebūčiau to daręs, dabar jo nė nepažinotum... - jis atsimerkė ir vėl pažvelgė į mane giliomis, pilnomis skausmo, akimis.
Ranka perbraukiau plaukus ir garsiai atsidusau.
- Tu girtas, Louis, - tariau, - Galbūt geriau pasikalbėsime rytoj, - sumurmėjau atsistodama nuo sofos.
Tuoj pat atsistojo ir Louis. Jam švelniai paėmus mano ranką ir ją prisidėjus sau prie širdies, sulaikiau kvėpavimą.
- Niekada Tavęs nebūčiau išdavęs, Sky... - jis žiūrėjo man tiesiai į akis. - Jei būtum buvusi su manimi, nuo Tavo veido nebūtų dingusi šypsena...
- Louis, - atgavusi amą, pamėginau ištraukti savo ranką, tačiau jis ją tik stipriau suspaudė.
- Mylėjau Tave visą laiką... - jo balsas girgždėjo, - Tačiau Tu įsimylėjai jį ir tada man nebeliko jokių šansų. Tu taip į jį žiūrėjai. Atrodė, Tavo akys daugiau nieko, apart jo, ir nebematė...
Atsigręžiau į svetainės tarpdurį, iš visos širdies trokšdama ten pamatyti stovintį kažką, kas man padėtų. Tačiau ten nieko nebuvo. Visi buvo lauke ir ten tvarkėsi. Buvo mažai šansų, kad greitai pareis...
Mano širdis plakė, kaip pašėlusi. Louis... Vaikystės draugas, kurį visada laikiau savo broliu. Dieve... Giliai įkvėpiau ir vėl į jį atsisukau.
- Duok man šansą, Sky. Viskas bus kitaip, pamatysi...
- Louis, gana, - kuo tvirčiau tariau ir staigiai ištraukiau ranką iš jo gniaužtų, - Tu girtas. Nė nesuvoki, ką šneki, - piktai sumurmėjau nusukdama nuo jo akis.
Jau sukausi eiti iš svetainės, tačiau Louis sugriebė mano riešą ir jam trūktelėjus jį į save, nesulaikiusi prakeiktos pusiausvyros, kritau į jo glėbį.
Tada viskas sustojo.
Venose sustingo kraujas, sustojo širdis, sustojo kvėpavimas ir sustingo lūpos, kurias jis grubiai bučiavo.
