Dabar tai ir mano bėda. Jis tiesiog mylėjo, bet jautėsi kaip nužudęs žmogų. Mylėjo kaip aš, kaip Cloe, kaip Liam, kaip Hel, Niall... Tiesiog mylėjo. Jis galvodavo, kuo yra prastesnis už Zayn, laukė, kol jis suklys, kai staiga tai nutiko. Aš buvau priklausoma nuo Zayn, buvau pamiršusi savo draugus , net sergančią mamą... Cloe liūdėjo, nes leidau laiką su Zayn. O dabar istorija kartojasi. Zayn vėl tampa mano gyvenimo centru... O jis myli mane.
Nejaugi aš tikrai buvau tokia apakinta Zayn meilės, kad nė nebepastebėjau man pasikeitusių Louis jausmų ir visko aplink? Aplamai, kada jie ir visa kita pasikeitė? Aš nė nenutuokiu, po šimts. Man viskas visada prilygo broliškai meilei ir paprastam gyvenimui. Niekada nemaniau, kad jis mane myli kaip merginą, su kuria jis norėtų kartu būti. Niekada nemaniau, kad visi liūdėjo dėl to, jog negalėjo pabūti su manimi... Tie prakeikti jausmai, jo elgesys ir panašūs dalykai visada buvo vienodi. Tas pats ir su visais kitais. Jie niekuo nesiskyrė...
- Ar Tau viskas gerai? - Zayn pritildęs ir taip vos girdimą radiją, tyliai manęs paklausė.
- Ar aš blogas žmogus, Zayn? - atsisukau į jį. Vaikinas kilstelėjo antakius neatitraukdamas akių nuo kelio.
- Tu nesi blogas žmogus, Sky, - atsakė, - Ar Tu bent žinai, kas yra blogas žmogus? - jis žvilgtelėjo į mane, kai aš papurčiau galvą, - Blogas žmogus, tai žmogus, kuris daug meluoja norėdamas gauti kuo daugiau naudos sau, žmogus, kuris žudo gyvą padarą, šiuo atvėju, žmogų, tas kuris skaudina ir neatsiprašo, tas, kuriam nerūpi artimo bėdos, rūpėsčiai... Sky, blogas žmogus, tai žmogus, kuris po mirties be žodžių keliauja tiesiai į pragarą, - jis susiraukė ir vėl žvilgtelėjo į mane, - Kodėl manai, kad Tu bloga?
Tylėdama papurčiau galvą ir nusisukau į langą. Nebeturėjau jėgų kalbėti. Atrodo, kad kito skausmas mane paveikė labiau, nei pačios rūpėsčiai. Po velnių...
- Pamiršk, prašau, - sušnabždėjau užsimerkdama.
Ačiū Dievui, Zayn nieko nebeklausinėjo. Akimirką net pamaniau, kad jis tylėdamas skaitė mano mintis, nes kitaip jis nė nebūtų šitaip visko palikęs. Bet paliko. Truputį pagarsino radiją ir tylėjo.
***
Sutelkusi visas jėgas, uždėjau rankas ant Louis krūtinės ir nustūmiau jį nuo savęs. Vaikinas susvirduliavęs, ranka perbraukė per savo susitaršiusius plaukus ir garsiai atsiduso.
- Dabar tai ne vien mano bėda, - jis apsilaižė lūpas, - Per ilgai tylėjau. Nesuprantu kodėl, - jis prunkštelėjo trūktelėdamas pečiais, - Aš tiesiog mylėjau. Šūdas, aš tiesiog mylėjau! - jis užriko žengdamas žingsnį manęs link. Jo žandikaulis buvo įsitempęs, akys patamsėjusios, - Bet jaučiausi, kaip nužudęs žmogų, - ištarė žiūrėdamas man į akis, - Tačiau aš tik mylėjau... Kaip Tu, kaip Cloe, kaip Liam, kaip Hel, Niall... - jo lūpų kampučiai krustelėjo, - Tylėjau, kenčiau matydamas Tavo akis žiūrint į tą kvailį Zayn. Visada galvodavau, kuo aš už jį prastesnis. Kaskart ieškodavau savyje pliusų, kurie pralenktų Zayn. Laukiau, kol jis suklys ir viskas sugrius, kai staiga tai nutiko, - jis nusišypsojo ir tuoj pat jo veidas persikreipė dėl mano garsaus antausio.
Akimirką stojo tyla, kai staiga jis vėl prabilo. Tyliai, griežtai:
- Tu buvai priklausoma nuo jo. Pamiršai savo draugus, net sergančią mamą... Kiek kartų Cloe buvo nusiminusi vien todėl, jog Tu nesutikdavai su ja praleisti laiko, nes būdavai su Zayn. Ji, mergina, kuri beprotiškai mylėjo Liam dar nuo vidurinės, bent galvojo apie savo draugę, kuri jai prilygo seseriai, kai tuo tarpu Tau Zayn atstojo visus, - Louis nutilo, pasilenkė prie manęs. Jo akys degte degė, - Atsimerk, Skylor, ir pamatyk, kad istorija kartojasi. Zayn ir vėl pamažu tampa Tavo gyvenimo centru... - jis atsitraukė ir trūktelėjo pečiais, - O aš Tave myliu. Taip, myliu. Ir niekas to nepakeis. Aš ir pats nebemėginsiu to pakeisti. Kovosiu dėl Tavęs, Sky. Jei reikės, atiduosiu viską, net save patį, bet Tu būsi mano. Prižadu, - jis rimtai ištarė, žiūrėdamas man į akis.
Norėjau rėkti, klykti, verkti, rautis nuo galvos plaukus, bėgti, vėl klykti, vėl verkti... Tačiau viskas, ką aš padariau, tebuvo galvos papurtymas, lagamino rankenos paėmimas ir išėjimas iš svetainės iškelta galva. Taip, iškelta galva. Kodėl? Nežinau. Aš nežinau. Galbūt todėl, kad tiesa nepasiektų smegenų.
***
O dabar noriu užduoti klausimą, kurio niekada nebuvau jums uždavusi.
Ko jūs norite iš šios istorijos toliau? Ta prasme, gal norite, kad ką pakeisčiau, patobulinčiau, sumažinčiau, paprastinčiau? Ko tikitės ( norite ) iš šios istorijos ateityje?
Prašau Jūsų labai, neignoruokite šito mano klausimo ir brūkštelėkite, kad ir vieną žodį. Man tai vis tiek bus labai svarbu.

YOU ARE READING
Paradise || z.m-ltu || ✔
FanfictionAtsikėlęs ryte Tu nenutuoki, kas Tavęs laukia šią dieną. Kas nutiks, o kas ne. Atrodo, kad Tavo diena suplanuota, tvarkinga, bet ar kam nors gyvenime ta diena buvo praėjusi taip tvarkingai ir suplanuotai, be jokių atsitiktinumų? Turbūt, kad ne. Tas...