Atsikėlęs ryte Tu nenutuoki, kas Tavęs laukia šią dieną. Kas nutiks, o kas ne. Atrodo, kad Tavo diena suplanuota, tvarkinga, bet ar kam nors gyvenime ta diena buvo praėjusi taip tvarkingai ir suplanuotai, be jokių atsitiktinumų? Turbūt, kad ne. Tas...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Kai jau visiškai nusiraminau, sunkiai atsistojau nuo šaltų plytelių ir mažais žingsniukais priėjau prie kriauklės. Atsukusi čiaupą, pakišau po juo rankas ir joms sušlapus, perbraukiau jas sau per veidą. Pakėlusi akis, sustingau.
Atrodžiau siaubingai. Akys, lūpos, kūnas... Atrodo, kad čia nebe aš. Žinoma, kad ne aš. Čia, priešais veidrodį stovi gyvenimo nukankinta ir spalvų jame nebematanti mergina. Zayn mane visiškai palaužė.
Išėjusi iš vonios radau Zayn sėdintį ant lovos krašto. Jis atsisukęs į mane, įdėmiu žvilgsniu žvelgė tiesiai man į akis. Neatlaikiusi to žvilgsnio nusukau akis ir ranka perbraukusi sau per plaukūs, priėjau prie lovos. Lėtai atsisėdau ant jos krašto, šalia Zayn.
Aš noriu namo. Man reikia pabūti visiškai vienai. Noriu viską apmąstyti. Noriu tvirtai nuspręsti būti su Malik ar ne.
- Aš noriu namo. - sumurmėjau nudelbdama akis į savo rankas.
- Ko Tau ten?
- Nenoriu čia būti.
- Kodėl? Nenori būti su manimi?
- Noriu. Labai... - sušnabždėjau.
- Tai po velnių kame problema? - jis staigiai atsistojo priešais mane. - Kas Tau yra, Sky? Ko Tau trūksta? Tu man viskas, aš noriu, kad būtum su manimi čia. Nenoriu to prakeikto atstumo. Noriu visą laiką būti šalia Tavęs, miegoti su Tavimi, valgyti ar net mylėtis, kada noriu!
Susiraukiau. Kokio dar atstumo... Jis turbūt nežino, kas yra atstumas. Mylėtis? Ar aš dėl to jam ir reikalinga?
- Aš nesuprantu ar Tau dėmėsio reikia, kad Tau visą laiką viskas blogai? - pakėlusi akis į vaikiną, susiraukiau.
- Kokio dėmėsio Zayn? Nori pasakysiu Tau kodėl po velnių visą tą prakeiktą savaitę Tau neskambinau?! - jis ramiai linktelėjo. - Tavo prakeikta mamytė man liepė atstoti nuo Tavęs, girdi?! TAVO MAMYTĖ KALTA! - surikau atsistodama. - Aiškinkis po velnių su ja!
Jau norėjau eiti iš kambario, bet Zayn ranka apsivijo mano liemenį ir prisitraukė mano gležną, nuvargusį kūną prie savo krūtinės.
- Paleisk, kvaily. - sumurmėjau besimuistydama jo glėbyje.
Kad ir kaip jo glėbyje saugu ir gera, tai nieko nekeičia. Dabar man čia ne vieta. Dabar noriu dingti nuo jo kuo toliau.
- Tu būsi čia. Su manimi. - jis nukirto šaltu balsu.
Nustojau muistytis ir pakėliau akis į vaikiną. Jis šaltu žvilgsniu iš viršaus žvelgė į mane. Nebeatlaikiusi įsikniaubiau rankomis į jo marškinėlius ir pradėjau vėl graudžiai raudoti, kaktą atremdama į jo krūtinę.
- Aš tokia beviltiška... - suverkšlenau. - ko Tau iš manęs reikia? Aš neturiu pinigų, reputacijos... - sukūkčiojau.
Jutau, kaip ilgos ir tvirtos juodaplaukio rankos apsivėja mano liemenį. Norėjau to ar ne, bet mano kūnu perbėgo šiurpuliukai.
- Tu turi dideles rudas akis, didelę širdį ir nuostabią šypseną. Tai viskas, ko man reikia. - jis sušnabždėjo man į plaukūs, tada truputį atsitraukė ir priglaudė savo šiltas lūpas man prie kaktos. - Tu tobula, mažute. - sušnabždėjo pirštais suimdamas mano smakrą ir kilstelėdamas jį, kad žiūrėčiau jam į akis.
Prikandusi savo virpančią lūpą, sumirksėjau, kad ašaros norinčios išsprūsti man iš akių, to nepadarytų. Zayn šyptelėjęs pasilenkė prie mano veido ir suglaudė mūsų lūpas tokiam švelniam bučiniui, kokio dar nesu turėjusi. Jausmas toks, kad aš porceleninė lėlė.
