Atsikėlęs ryte Tu nenutuoki, kas Tavęs laukia šią dieną. Kas nutiks, o kas ne. Atrodo, kad Tavo diena suplanuota, tvarkinga, bet ar kam nors gyvenime ta diena buvo praėjusi taip tvarkingai ir suplanuotai, be jokių atsitiktinumų? Turbūt, kad ne. Tas...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Atsisėdusi ant lovos krašto, negrabiais pirštais suėmiau marškinėlių kraštus ir kuo atsargiau nusivilkau juos per galvą. Ranka perbraukusi per susivėlusius plaukus, ėmiausi džinsų užtrauktuko ir sagutės. Juos įveikusi, atsidusau iš palengvėjimo, jog nereikės eikvoti daugiau nervų su tais smulkiais daikčiukais ir truputį pasikėlusi nuo lovos, nusmaukiau džinsus kojomis žemyn.
Paskutinįkart gurgštelėjusi iš stiklinės vandens, grąžinau ją ant staliuko ir lėtai palindau po anklode. Vis dėlto išgėriau per daug, nes galva nenustoja suktis, o jau nekalbu apie kylantį šleikštulį. Bet juk tai buvo tik kelios taurės vyno...
Pajautusi tvirtą ranką apsivejant mano liemenį, lengviau atsidusau. Jis nepyksta. Gerai...
- Vos neišvarei manęs iš proto, - sušnabždėjo jis, kai ranka prisitraukė mano kūną prie savojo.
Mėgaudamasi jo krūtinės šiluma, kuri maloniai šildė mano nugarą, užsimerkiau ir paėmiau jo plaštaką į savąją.
- Norėjau pabūti viena, - taip pat sušnabždėjau.
Pajautusi jo šiltas lūpas ant savo peties, tingiai nusišypsojau. Užtenka vien jo lūpų prisilietimo ir visą kūną jau užpildo palaiminga šiluma. Tai nuostabus jausmas. - Gavęs Tavo žinutę norėjau ją ignoruoti ir eiti Tavęs ieškoti, tačiau tada vėl ją perskaičiau ir patikėjau paskutiniais žodžiais, jog Tau viskas bus gerai. Dabar džiaugiuosi savo sprendimu, - Zayn atsiduso ir aš spustelėjau jo ranką.
- Ačiū už supratingumą, - tyliai tariau nykščiu glostydama vaikino delną. - Man tai labai svarbu.
- Žinau. Būtent todėl ir pasiryžau Tavimi pasitikėti.
Sukikenau, Zayn taip pat. Atrodo, prieš kelias valandas aš išlėkiau iš šio buto tiesiog virdama iš pykčio šiam žmogui, o štai dabar mes gulime lovoje apsikabinę ir juokiames. Taip, gyvenimas tikrai nenuspėjamas.
- Zayn?
- M?
- Ar ta kalė buvo užėjusi?
- Jei klausi ar pasinaudojau Tavo patarimu, tai ne. Vos Tu išlėkei pro duris, aš užtrenkiau jai prieš nosį duris ir pats puoliau rengtis.
Sučiaupiau lūpas. Įdomu, ar nieko nesugadinčiau, jei paklausčiau jo man jau seniai rūpimo klausimo? Ar jis nesupyktų, jei to paklausčiau?
- Zayn, - vėl tariau tik šįkart jau atsisėsdama.
Juodaplaukis taip pat atsisėdo ir seksualiai apmigusiu žvilgsniu pažvelgė į mane. Jo akyse mačiau sutrikimą. Norėjau nuraminti jį šyptelėdama, tačiau kam raminti, jei viskas tikrai nebus gerai. Na, kam meluoti...
- Ar gali man... - giliai įkvėpiau užsimerkdama. Tas vynas tikrai daro savo. - Papasakoti apie tą vakarą. Apie tą prakeiktą... - nutilau žvilgtelėdama į vaikiną.
Iš jo žvilgsnio buvo aišku, jog jis jau suprato, ko aš noriu iš jo. Atsidusau iš palengvėjimo. Bent jau nereikės tarti to prakeikto žodžio.
- Maniau, jog niekada nepaklausi, - tyliai tarė ir aš sučiaupiau lūpas. Zayn ranka perbraukęs susivėlusius savo plaukus, garsiai atsiduso. - Savo kambaryje telefonu kalbėjausi su Liam. Tą kambarį buvau pasirinkęs todėl, nes ten buvo tylu ir buvo įmanoma susikalbėti. Priešingai nei kituose. Kai staiga įėjo ji. Jos skruostais riedėjo ašaros, akys pajuodusios nuo nubėgusio tušo... Pamačiusi mane ji sustingo, kelias sekundes spoksojo nustebusi, ir staiga vėl pradėjo verkti. Maniau, apsisuks ir išeis, tačiau ji padarė priešingai. Priėjo prie manęs, apsikabino, ir pradėjo verkti dar stipriau. Nežinojau, ką daryti, supranti? Man net buvo pasidarę jos gaila... Taigi, pasodinau ją ant savo lovos ir paklausiau, kas nutiko. Ši verkšlendama man papasakojo, kad ji ką tik sužinojo, jog jos vyras ją išdavinėja su dvidešimčia metų jaunesne mergina, ir jog tai trunka jau metus... Ir tada aš ją apkabinau norėdamas paguosti, - Zayn maldaujamai pažvelgė į mane tarsi norėdamas išgirsti mano prašymą liautis. Tačiau aš to nepaprašiau. Norėjau išgirsti viską. - Ji atsisuko į mane ir PATI mane pabučiavo. Aš nė nespėjau sureaguoti, kai staiga kambario durys prasivėrė ir pasirodei Tu... - jo balsas užlūžo, o didelės rankos uždengė veidą.
O aš tiesiog sėdėjau ir žvelgdama į vieną tašką prisiminiau tą akimirką iš naujo. Tą reginį, tas mintis, tą jausmą... Dabar nė negaliu dorai suvokti, kaip tai iškenčiau. Kaip aš išgyvenau, kaip nepraradau sąmonės, kaip viską suvokiau? Prunkštelėjau papurtydama galvą. Aš nesuvokiau. Būtent. Nesuvokiau.
- Jei būtum viską paaiškinęs... - nusijuokiau purtydama galvą. - Visus metus aš kenčiau tokį žvėrišką skausmą...
- Tačiau tai praeitis, Sky, - Zayn ranka apkabino mano nuogus pečius ir pabučiavo į plaukus.
- Ne, Zayn, tai gili žaizda, kuriai užgyti metų neužteks.
