Atsikėlęs ryte Tu nenutuoki, kas Tavęs laukia šią dieną. Kas nutiks, o kas ne. Atrodo, kad Tavo diena suplanuota, tvarkinga, bet ar kam nors gyvenime ta diena buvo praėjusi taip tvarkingai ir suplanuotai, be jokių atsitiktinumų? Turbūt, kad ne. Tas...
Ops! Esta imagem não segue nossas diretrizes de conteúdo. Para continuar a publicação, tente removê-la ou carregar outra.
Įsitempusi per triukšmą mėginau išgirsti žingsnius, artėjančius prie svetainės durų. Girdėjau ir Louis balsą. Apskritai, jo girdėjau geriausiai. Nes tai buvo jis. Vaikinas, pabučiavęs mane prieš mano valią ir užmetęs ant mano pečių sunkią naštą. Juk jis žinojo, kad man ir be jo problemų gana sunku...
Staiga svetainės durys prasivėrė ir džiaugsmingi balsai užpildė patalpą. Neįstengiau atsigręžti į ką tik įėjusius svečius. Kūnas buvo pernelyg sustingęs. Jis visiškai neklausė proto.
- Sky, mieloji! - sau už nugaros išgirdusi džiaugsmingą Cloes balsą, giliai įkvėpiau ir pagaliau atsigręžiau į draugę, savo veide nutaisiusi kuo natūralesnę šypseną.
- Cloe! - išskėčiau rankas ir netrukus glėbyje pajutau savo geriausią draugę, kuri kaip visada kvepėjo šokoladu.
- Kaip laikaisi, mieloji? - atšlijusi ji paėmė mano rankas į savąsias ir nuoširdžiai nusišypsojo.
- Viskas gerai. Jaučiuosi puikiai, - pamelavau žiūrėdama jai tiesiai į akis.
Bent būčiau nusukusi žvilgsnį šalin...
- Džiaugiuosi, - blondinė spustelėjo mano rankas ir jas paleido.
Jai atsitraukus nuo manęs ir užmezgus pokalbį su Zayn, prie manęs priėjo Liam. Šis taip pat plačiai šypsojosi.
- Labas, Getover, - stipriai apkabino ir atšlijęs pavėlė man plaukus. Caktelėjau liežuviu. - Kaip sekasi gyventi su didžiausiu šikniumi? - kilstelėjo antakį ir aš truktelėjau pečiais.
- Na, įmanoma, jei labai stengiesi, - sučiaupiau lūpas ir jis nusijuokė vėl paveldamas plaukus.
Silpnai trenkiau jam per ranką ir šis, parodęs man liežuvį, nukulniavo prie Zayn su Cloe. Jie abu sukiojosi už baro virtuvėje.
- Labas, - išgirdusi tylų Louis balsą, piktai pažvelgiau į jį, stovintį priešai mane.
Ignoruodamas mano žvilgsnį, vaikinas priėjo prie kėdės greta manęs ir lyg niekur nieko įsitaisė ant jos. Jam pakėlus akis į mane, aš vis dar deginau jo veide skylę.
- Ar galime pasikalbėti? - vėl tyliai paklausė.
- Ne, - nukirtau.
- Klausyk, žinau, pasielgiau kaip kiaulė. Bet suprask ir mane. Mano jausmai Tau labai stiprūs ir...
- Turėk bent šiek tiek pagarbos Zayn ir nesakyk to jo namuose, nes, po šimts, jis, nepaisant visko, yra Tavo draugas, - iškošiau pro sukąstus dantis. - Beje, neturiu su Tavimi apie ką kalbėti, nes dabar Tu esi vienas iš tų, kurie visiškai nepaisė mano jausmų ir pasinaudojo manimi kaip skudurine lėle, - pridūriau jausdama, kaip kūną glemžiasi pyktis.
- Juk aš Tave tik pabučiavau! - brunetas tyliai šūktelėjo ir aš papurčiau galvą.
- Pabučiavai prieš mano valią. Aš to visiškai nenorėjau, bet Tau tai nerūpėjo.
- Aš buvau girtas.
- Tai nieko nekeičia. Ten vis tiek buvai Tu, o ne kas kitas.
- Sky, aš...
- Tu ką? - kilstelėjau antakį. - Apgailėstauji? Nepatikėsi, bet aš labai tuo abejoju!
- Tu teisi. Nemeluosiu, tikrai nesigailiu, tačiau... Nenoriu, kad pyktum ant manęs. Juk buvome geri draugai...
- Buvome draugai, o dabar iš mūsų nebeliko nieko, - šaltai tariau nusisukdama nuo jo.
Nebenorėjau tęsti to pokalbio. Louis nevertas mano ašarų. Žinau, jis tik pasakė, kad mane myli, tačiau tai nedavė jam teisės mane pabučiuoti. Jis pasielgė kaip visi tie, kurie naudojosi manimi tarytum aš būčiau niekas. Tarytum nebūčiau žmogus ir neturėčiau jausmų. Jie visi taip manė. O Louis nuo tos akimirkos, kai mane pabučiavo, priklauso jiems.
- Sky, baik... - pajautusi Louis ranką ant savosios, lyg nupurtyta elektros ją staigiai patraukiau ir išplėtusi akis vėl atsisukau į jį.
- Nemėgink mano kantrybės, Louis. Geriau dink iš čia, kol visko nepasakiau Zayn ir jis Tau neišmalė snukio. O Tu patikėk, aš tai galiu.
***
Zayn ir Liam išėjus palydėti išeinančio Louis, prie manęs prisėdo Cloe. Jos veidas teigė, kad ji labai susirūpinusi.
- Ar kas nors nutiko? - paklausė ir aš šyptelėjusi papurčiau galvą, - Nemeluok man, Sky. Pažįstu Tave geriau, nei Tu pati save. Nesišypsok čia. Juk žinau, kad netikra, - blondinė pavartė akis ir aš nesusilaikiusi nusijuokiau.
Tiesa. Juk ji Cloe. Mano sesuo, nors ir kito kraujo.
- Vakar skambinau tėčiui, - dabar jau liūdnai šyptelėjau. - Jis buvo labai supykęs. Net padėjo ragelį...
Cloe caktelėjo liežuviu papurtydama galvą. - Atleisk, Sky, bet manau, kad jis per daug sau leidžia. Jis neturi teisės Tau vadovauti ar ant Tavęs pykti. Juk jis pasirodė tik visai neseniai. Po velnių, jis suėdė Tavo gyvenimą, o dabar vaidinai šventuolį tėvelį. Ne. Šitaip negalima, - ji papurtė galvą, kol aš susimąsčiusi žvelgiau į grindis.
- Tačiau jis moka už mokslus universitete, mane išlaiko, - tariau ir draugė vėl papurtė galvą.
- Tai dar per mažai. Jis dar ne tiek turėtų padaryti, kad išpirktų savo kaltę. Jeigu tai dar įmanoma, žinoma, - pavartė akis.
- Tačiau aš nieko, apart jo, iš savo giminės nebeturiu, - pakėlusi akis į blondinę, liūdnai tariau.
Ji nuoširdžiai nusišypsojo ir paėmė mano ranką į savąją.
- Kartais draugai būna artimesni už šeimą.
Šypsodamasi papurčiau galvą. Juk sakiau, kad ji mano sesuo.
