Purvinas Žaidimas

8 skyrius

Anna Clark:

Išėjus iš tualeto grįžau prie baro kur sėdėjo Zayn ir jis kalbėjo su kažkokia mergina.

- Tai apie kalbat?- mėginau apsimesti, kad aš esu normali ir nesu pagrobta.

- Apie nieka.- į mane atsisuko rimtu veidu.

- Aišku.- numykiau.

- Man duokit viena punčo.- šyptelėjau barmenui.

- Kiek tau metu panele?- nusijuokė barmenas.

- Ji su manimi, duok jai ko ji prašė.- tarė Zayn.

- Oho. Tikiuos tavo tikslas nėra manęs nugirdyti.- tariau ir nusišypsojau kai ant mano stalo atsirado taurė su punču.

- Greičiau gerk noriu tave nusivežti kai kur.- kalbėjo jis.

- Tikiuos ne į miška.- sumurmėjau.

- Kas tau pasidarė?- jis susiraukė.

- Tai kas tau pasidarė?- aš piktai debtelėjau į jį.

- Tai ne tavo suknistas reikalas.- jis atsitojo ir kažkur nuėjo.

Aš tik trūktelėjau pečiais ir išgėriau gėrimo.

- Atsiprašau ar galima dar vieno?- meiliai nusišypsojau.

Barmenas tik pavartė akis ir įpylė dar punčo. Išgėrusi atsitojau ir toks jausmas, kad kažkas man iš nugaros trenkė. Bet tai buvo tik alkoholio poveikis.

Kol akyse liejosi vaizdas mėginau eiti normaliai iki automobilio. Tik priartėjus prie automobilio vos nenukritau, nes po kojomis pasimaišė akmuo. Zayn mane sugavus įsodino mane į mašina, o po to įsėdo ir pats.

- Tau reikia tiek nedaug, jog prisigertum?- jis nusijuokė.

- Aš nežinau. Neklausinėk.- piktai tariau.

Įsivyravus tylai, Zayn užvedė mašina ir pradėjo kažkur važiuoti.

- Kodėl tu nesutari su Joe?- suklusau ir žiūrėjau pro langą.

- Tau to žinoti nereikia.- tarė jis.

- Na, bet aš noriu.- papūčiau lūpas.

- Na, bet tau nereikia.- jis staigiai sustojo, kad net sekundei pamaniau jog apsivemsiu.

- Ramiau gal.- subariau jį ir išlipau.

Tai buvo jaukus namelis, medinis su ežeru.

- Tikiuosi tu neketini iš manęs atimti nekaltybės.- nurijau seiles.

- Ne, gi sakiau, kad tavęs aš nenoriu.- jis pažvelgė į mane bejausmiu žvilgniu.

- Gerai...- numykiau.

- Bet tu manęs maldausi to. Kažkuria diena.- jis staiga atsidurė šalia manęs.

- Mėgti juokus ar ne?- nusišypsojau.

- Pamatysi.- tarė jis ir patraukė link namo.

Eidama jam iš paskos, mano kojos susipynė ir aš nukritau. Tikra nevėkšla. Atsistojus mano visi drabužiai buvo murzini. Ir išvis kas man juos apmovė?

- Neužsimušei?- jis nusijuokė.

- Labai juokinga.- pavarčiau akis.

- Man taip, tau ne.- jis šyptelėjo.

Jam atrakinus namus jis įėjo vidun, aš nuėjau jam iš paskos. Jis įlindo į spinta ir padavė kažkokia suknele.

- Ir ką aš su ja turiu daryti?- susiraukiau.

- Persirengti ar tu busi su murzinais?- jo antakiai pakilo.

Pagriebus suknele pavarčiaus akis ir nuėjau į svetaine. Nusirengus drabužius pasiėmiau suknelę ir žadėjau ją vilktis, kol nepajutau kvepavimo į kaklą. Atsisukusi išvydau Zayn. Žadėjau jau rėkti ant jo, bet tą sekundę jo ranka atsidūrė ant mano nuogo liemens ir kilo link mano raktikaulio. Mano kūno plaukeliai visi pašiurpo. Tikėjausi, kad jis to nepamatys.

- Ką tu darai?- sušnabždėjau kai jis buvo labai arti mano veido.

- Tikrinu tave.- jis atsitraukė ir nusišypsojo.

- Ką?- sutrikau.

- Tu po truputi pasiduosi man.- jo veide atsirado šelmiška šypsena.

Apsivilkus suknelė gyliai įkvėpiau ir atsidusau. Kaip aš jo nekenčiu.

<...>

Pavalgiusi Zayn užsakytos picos suklusau:

- Tai gali papasakoti apie ta paslaptinga mergina kuri buvo tarp tavęs ir Joe?- suklusau ir prikandau lūpą.

- Ji buvo vardu Miranda.- tarė jis.

- Ir viskas?- susiraukiau.

- Ji buvo mano mergina kai man buvo penkiolika. Ir ji budama gana jauna buvo tikra kekšė.- jis stipriai suspaudė stikline kuria laikė rankoje.

- Gerai... Kodėl tu taip sakai?

- Nes ji mane apgaudinėjo ir su Joe. Jis buvo viskuom geresnis. Jis turėjo tėvą kuris jį mylėjo, mama kuri labiau mylėjo nei mane, o aš savo tėčio net nemačiau. Aš prasčiau mokynausi tad pirmą klasę ėjau du metus iš eilės ir taip mes dabar esam klasiokai. Kodėl manai, kad man nėra priežasties jo nemėgti?- jis pažvelgė į mane.

Dar niekada nesu jo mačius taip atviraujant.

- Aš nežinau...- numykiau.

- Kaip manai ką Miranda pasirinko tada?- jis nusijuokė.

- Joe?- paklausiau nedrąsiai.

- Tu teisi.- jo žandikaulis įsitempė.

- O kur ji dabar?- suklusau ir sunėriau savo rankas.

- Bijai, kad grįš? Ji Niujorke. Išsikraustė savaitė po Joe ir jos naktinių nuotykiu.- jis menkai nusijuokė.

- Nuotykiu?- susiraukiau.

- O tu manai, kad butum buvus jam pirma?- jis skardžiai nusijuokė.

- Nežinau...

- Taip jis atėmė penkiliokmetei nekaltybę.- jis sviedė stiklinę į sieną. Nuo šio jo poelgio aš kruptelėjau, o tada jis atsisuko tamsiomis akimis į mane.

Bijojau to kas manęs laukia...

---

Hey aš grįžaaau. 💋 Žodžiu iškart atsiprašau už klaidas!

Myliu! 💋