Forget

8

-Gal patiko? Juk jie nematė jos daug metų,-bandžiau pasiteisint pati sau.
-Ne, esu įsitikinęs, kad visdar,-papurtė galvą.
-Aš pritariu. Man ji patiko dar ilgą laiką,-pritarė Louis.
-Kodėl jūs sakot ji? Aš! Aš čia!-atsibost baigė.
-Gerai gerai,-iškaet atsakė vos ne įsigandę.
-Atsiprašau, tiesiog viskas labai komplikuota,-atsidusau ir panardinau savo veidą delnuose.
-Viskas normaliai. Nesijaudink,-nusijuokė Amy paplrjšnodama man per petį.
-Žinau......Tik nežinau ką daryt,-nusijuokiau su kitais.
-Siūlau pasakyt jiems tiesą,-pratarė Ava.
-Aš siūlau greičiau nusižudyt man nei pasakyt, kad esu Lilah dėl kurios jie abu buvo pametę galvas, nors nelabai tuo tikiu. Jie nuo manęs neatstos, suprantant? Man bus dar blogiau. Arba jie vis bandys atsiprašyt, arba keršys toliau, arba padarys blogiau nei paskutinį kartą!-iššaukiau paskutinį sakinį, nes dar plius pradėjo trūkti oro.
-Kvepuok!-suriko Amy dauždama man per nugarą priversdama visus nusijuokti.
-Aš nespringstu! Nesidaužyk!-surikau nukrisdama ant nugaros.
-Gerai, aš varau namo. Mano tėtis jau pradeda rašinėt. Jam vis susišviečia, kad su tavim vartoju narkotikus,-nusijuokė Edward parodydamas į Liam.
-Su manim?-pradėjo juoktis.
-Tu atrodai apsinešęs taigi.....,-pasakiau.
-Nuo kada?-pasipiktino.
-Pagrinde visą gyvenimą su savo mažom akytėm,-pradėjau žvengt visu garsu.
-O dieve. Gana. Mes irgi einam namo,-ir pakėlė mane su savim. Dabar buvau kaip maišas jam ant pečių.
-Gali Amy pas mus nakvot šiandien?-paklausiau.
-Vidury savaitės?-pakėlė antakį.
-Nu taip, o ką?-atkirtau.
-Nu gerai. Močiutei vistiek pochui,-nusijuokė ir mes tryse atsisveikinę išėjom. Nu aš net nėjau. Mane nešė raumenų kalnas.

Kai jau buvom prie namų Amy pradėjo panikuot pamačius Luke su Harry rūkančius balkone.
-Luke Luke!-šnibždėdama surėkė,-Ten jie, o dieve ten jie. Ar mes mirsim? Turbūt mirsim. Buvo dmagu jus pažinot,-greit sumalė ir mes pradėjom juoktis.
-Kol mes su Liam tai tikrai liksim gyvos,-tariau uždėdama jai ranką ant peties.

^Po kiek laiko^
Tokiu metu kada yra naktis žmonės miega. O ką darom mes? Sėdim kieme ir valgydamos kalbam apie gyvenimą. Liam man atrodo su Edward jo kambary žaidė video žaidimus. Kaip maži vaikai. Kas keista, kad pasirodo močiutė turi baseina kurio net neatsimenu. Turbūt buvau perdaug užsiėmus bendravimu su Luke.
-Einam išsimaudyt?-paklausė Amy sėdėdama ant kėdės priešais vandenį kaip ir aš.
-Gerai. Einam apsirengt maudymkių,-pasakiau suplodama ir atsistodama.
-Aš varau pas save tada,-pasakė suplodama su manim rankom.
-Pala, padėk man užlipt,-paprašiau parodydama į balkoną.
-Tu lipsi pro balkoną?!-sušnybždėdama suriko.
-Taip, durys turi signalizaciją, kaip ir visas pirmas aukštas,-paaiškinau.
-Kodėl nesakiai anksčiau?!-sutriko.
-Nežinau, nemaniau, kad tai svarbu,-patrūkčiojau pečiais.
-Gerai, lipk man ant pečių,-tarė pritūpdama.

Po pakankamai sunkaus darbo perlipant balkono groteles aš atsidarius stiklines duris įėjau į kambarį. Svarbiausia, kad močiutės langas visiškai žiūri į šoną, o ne į priekį kaip mano ar Liam. Į baseiną langai yra tik svetainės ir antro aukšto tuoleto langai. Greitai persirengiau ir išėjus į tamsų balkoną laukiau Amy. Ši paprastai išėjo pro paradines duris ir užrakino. Perlipau groteles ir prisitraukimo pozicijoj nusileidau kiek galėjau žemiau.
-Gaudyk mane,-pasakiau Amy pakankamai tyliai, kad tik ši išgirstu.
-Tu mane nužudysiu kartu su savim,-sušnypštė ištiesdama rankas pasiruošdama gaudyti.
-Kiekvienas už visus ir visi už vieną,-atkirtau ir pasileidau. Nukritau tiesiai jai į rankas nors ši niekuo nepadėjo. Ant kojų neišlaikydama liksvaro sudribau ant žemės ir Amy pradėjo žvengt pirma.
-O dieve,-juokėsi užsiėmus už pilvo.
-Tyliau,-nutildžiau pati juokdamasi užsidengus burną. Taip kokias dvi minutes tiesiog žvengėm su maudymykais gatvelės pakrašty.
-Davai, varom maudytis,-ištiesė man ranką padėdama atsistot ir pro namo pakraštį nuėjom į vidinį kiemą ir po truputį įlipom į candenį. Jis buvo maloniai šiltas kas kėlė malonumą.
-Keiščiausias trečiadienio vakaras per mano visą gyvenimą,-pasakė Amy išnėrus iš vandens.
-Tiksliau geriausias,-pataisiau.
-Dar ir kaip,-nusijuokė. Gal ir gerai jog mūsų močiutė miega įtin kietai. Net iš čia vos vos girdisi Liam ir Edward balsai. Kaip jie keikias ir juokias.
-Mums reikia nuotraukos,-tarė Amy ir nuoplaukus iki kranto pasiėmė telefoną nuo žemės.
-Kam?-paklausiau, nes nebuvau mėgėja fotkintis.
-Nes namie turiu tuščią didžiulį albumą ir norių jį užpildyt su mūsų nuotykių ir vertų prisiminti įvykiais,-paaiškino nufotkindama mus dvi su blykste.
-Gera mintis,-pripažinau,-Ai pala, kiek valandų?-paklausiau kai ši spėjo tik išjungt telefoną.
-Dabar yra.....,-ši nespėjo pasakyt.
-02:24,-tarė balsas nuo kranto priversdamas mus vos nesuklykt ir Amy išvest telefoną iš rankų. Kas ten buvo? Ogi žinoma jog Luke ir Harry.
-Kodėl jūs čia?! Eikit lauk!-sušnypščiau.
-Oi, negi Liam neprisišauki? Savo didžiojo pusbrolio?-nusijuokė blondinas.
-Kurio jūs bijot,-atkirtau kol mes su Amy po treuputi traukėmės link kito galo.
-Oi, mes jo nebijom. Tik nemanom jog verta sugadint draugystė dėl jūsų,-atkirto.
-Tiesiog nelįskit prie mūsų,-atsiduso Amy kai jau nugara atsidaužėm į sienelę.
-Neviskas taip paprasta, Amy,-šyptelėjo Harry. Mes greit apsisukom ir išlipom ir kai apsižvalgėm vaikinai stovėjo prie mūsų. Su Amy susižvalgėm ir vienu metu stūmėm juos į vandenį, bei pradėjom bėgt. Draugė dar spėjo pasiimt telefoną nuo žemės.
-Lipk! Lipk! Lipk!-paragino pritūpus.
-Kaip tu užlipsi?-paklausiau lipdama.
-Daryk prisitraukimą,-tarė užsikabindma man už kojos.
-Nemanau, kad pavyks,-išstenėjau pati užsikeldama ir pagriebiau jos už rankos ir užsikėliau ją pas save.
-Ye,-sudavėm penkis, bet pamatėm tuos visus varvančius ir įtūžusius atėjant link mūsų.
-Greičiau,-pasakiau ir įlėkiau į vidų su ja. Iškart užrakinau duris ir atsidusau. Abi atsipalaidavusios atsisėdom ant kilimo. Nusprendėm persirengt. Paskolinau Amy rūbų. Ir tik persirengus mes atsisukom į balkoną kur stovėjo tie patys varvantys, išsišiepę vaikinai su pasirodo vandens nepaveiktais telefonais rankose. Va dabar tai negerai.

Atsiprašau, kad taip retai keliu. Parašykit nuomones jei nesunku😊