Forget

24

Akys vėl pritvinko ašarų. Šių žodžių buvo galima tikėtis, tačiau ištikrųjų įsivaizduoti Luke tai rašant, ar negi sakant gali priversti tavo širdžiai suvirpėti. Tai skamba taip nuoširdžiai, nors tai tik keli žodžiai ant paprasto popieriaus lapo. Susivaldžius nusivaliau ištryškusę ašarą ir pasiruošiau toliau skaityt.
-Ri!-kažkas surėkė mane šaukdamas ir greit sulanksčius laišką užkišau už megztinio paslėpiant. Pakėliau akis ir pamačiau atbėgantį Edward.
-Edward, ką čia darai?-paklausiau sutrikus ir bandydama nulaikyt tvirtą balsą, nors pati jaučiausi atvirkščiai.
-Šeip bėgioju, bet dabar tikriausiai vedu namo,-tarė mane tvirtai suimdamas už rankos taip pastatydamas ant kojų,-Dieve, ar tu bent miegojai?
-Ne,-atsakiau tyliai.
-Turbūt tai akivaizdu. Nieks nenorėtų miegot ant suoliuko,-sumurmėjo sau visdar manęs nepaleisdamas.
-Paleisk, nesu vaikas,-suburbėjau ištraukdama savo ranką iš šio.
-Ne, dabar paklausyk manęs. Aš nemiegojęs didžiąją dalį nakties, nes Liam man skundėsi kaip bijo dėl tavęs, tad nei aš, nei tu nesam geroj nuotaikoj. Todėl tu būdama didelė kokia esi ir eisi namo, nes kitaip prisiekiu aš tave ten nutempsiu už tavo sušiktos rankos,-piktai atkirto ir vėl sugriebęs mane už riešo vedė namo. Jaučiausi kaip mažas vaikas patekęs į bėda, o piktas tėtis jį tempia namo.
-Aš nenoriu ten eiti!-suurzgiau vėl ištraukdama savo ranką ir pasitraukus kelis metrus iškart atsisėdau ant suoliuko.
-Nagi!-užsiknisęs suriko. Pagalvojus tai šeštą valandą visi dar miega, bet ne. Geriau parėkaukim,-Liam!-surėkė. Žinoma, čia yra didžiausia problema gyventi miestelyje tokio dydžio. Jam net nereikia skambint, jis jį gali pašaukt per kelis šimtus metrų.
-Kas!-Liam duslus atsakymas pasigirdo iš tolumos.
-Užtylkit! Dabar šešios ryto!-kažkas visai kitas suriko. Gal Max, arba Luke. O jų charakteriai beveik tie patys, tad gali būt abu.
-Radau!-Edward suriko ir viskas. Tik tiek tereikėjo ir po kelių minučių atbėgo Liam su jo miego maikute bei sportiniais šortais.
-Ką tu sau galvojai?!-Liam iškart pradėjo savo moralą šūksniais,-Tu negali tiesiog taip dingti nakčiai!
-Ir kas man uždraus?-atkirtau lyg visai kokia vienuolikametė, bet laikiausi savo ir sukryžiavau savo rankas po krūtine.
-Aš,-suurzgė,-Visi dabar tave stebės arba lydės namo jei pati neisi, o aš negalėsiu kartu.
-Lyg čia būtų kur eit,-suburbėjau.
-Ar bentjau perskaitei?-paklausė su viltim akyse.
-Ne,-atsakiau taip tyliai, jog pati vos girdėjau.
-Lilah,-šis atsiduso mane apkabindamas kai aš ir vėl pradėjau verkti. Atrodo tai tik paprastas laiškas iš paprasto vaikino, bet taip nėra. Jis nebuvo paprastas,-Einam namo. Ačiū, Ed.
-Nėr už ką,-šis tarė suprasdama, kad neverta kištis ir įsidėjęs ausinukus atgal į ausis nubėgo tolyn.
-Kaip už bausmę, tu šiandien eisi į mokyklą,-sušnybždėjo man į ausį.
-Bet šiandien muzika,-suzyziau,-Aš nekenčiu muzikos.
-Žinau,-nusijuokė.
Na ką, laukia dar blogesnė diena, nei maniau.

-Tu gerai jautiesi? Atrodai pavargus,-Amy pasakė mums atsisėdant į kėdes. Šiandienos muzikos pamoka buvo perkelta iš mūsų paprasto kabineto į vieną iš koledžo auditorijų.
-Jo, tik prastai miegojau,-pamelavau.
-Neturėtum man meluot,-tarė,-Be to, Liam man viską pasakė. Aišku nesiruošiu tavęs dėl to knist.
-Ačiū,-atsidusau.
Galiausiai pamoka prasidėjo kai viena iš mokyklos pavaduotojų susigrūdo su kaikuriais iš pirmakursių. Tarp jų aišku buvo Luke su Harry. Kaip nuostabu.
-Tylos!-pavaduotoja nutildė visus,-Jūsų muzikos mokytoją užklupo sunki liga. Ji negalės jūsų mokyti ateinantį mėnesį,-visi jau buvo pasiruošę šūkauti iš džiaugsmo,-Bet jis paliko jums darbo,-visi pradėjo zyzti ir verkti,-Pirmakursiai ir dvyliktokai bus suskirstyti į mišrias grupeles. Su savo grupės nariais turėsite sukurti dainas. Aišku įskaitant žodžius, muziką, dainavimą, pasirodymą. Visa tai pristatysite lygiai po mėnesio. Dabar prašau nekelti šurmulio ir klausyti savo grupeles. Visos pavardės yra inde.

Pavaduotoja pradėjo vardint. Pusę žmonių aš net nežinojau.
-Matei, net Niall atėjo į šiandienos pamokas,-Amy nusijuokė parodant į blondiną miegantį Edward ant peties.
-Šaunuolis. Girdėjau turėjo linksmą vakarą su Louis,-pasakiau ir abi nusijuokėm. Ir vėl stojo tyla.
-Kažkodėl jaučiu, kad pateksi su Luke.
-Aš ir,-atsidusau.
-Tylos,-pavaduotoja suriko,-Kita grupelė. Horan, Hemmings ir Rivers. Jūsų tema bus užmarštis. Sėkmės tau,-ji tarė pažiūrint į mane.
-Ar jūs juokaujat?-atsidusau.
-Manau tai karma,-Amy sušnabždėjo.
-Už ką? Aš nieko nepadariau,-atkirtau.
-Tarkim,-ji tarė klausydama kada paminės jos vardą.
Pavaduotoja toliau vardino ir paskyrė  Amy su Ava ir dar kita mergina.
-Kodėl tu gauni būti su merginom?-aš susiraukiau.
-Aš gavau būti su Ava. Manau tau labiau pasisekė su Niall ir Luke,-ji atkirto.
-Niall net negirdėjo, nes jis miega!-nepasidaviau.
-Pastebėjai, kad Ava su Liam nebendrauja?-paklausė nukreipdama temą.
-Gal ir jis pastebėjo kokia ji pasikėlus po paskutinio karto stovyklaujant,-suburbėjau sukryžiuodama rankas ir atsiremdama į jos petį. Visą dieną atrodė lyg būčiau miegojus pilną naktį, bet dabar toks jausmas, kad nemiegojau savaitę.
-Ne ne, tu tai tikrai neužmigsi. Palauk, liko dešimt minučių,-ši tarė mane nustumdama nuo savęs.
-Čia jau paskutinė pamoka?-sumurmėjai vistiek užsimerkus.
-Taip, tad palauk ir galėsiu kažko paprašyt, kad tave partemptų namo.
-Kaip pasakysit, bose,-sumurmėjau beužmiegant.

-Luke! Gali padėt? Ji miega,-girdėjau Amy rėkavimą.
-Žinoma,-vos vos išgirdau Luke atsakymą. Galiausiai kažkas mane pakėlė ir pradėjo nešt.
-Kas? Kas vyksta?-greit atsimerkiau sutrikus.
-Jis tave tempia namo kaip ir sakiau. Man reik iki mokytojos,-Amy pasakė nubėgdama.
-Moksliukė,-abu su Luke suburbėjom vienu metu.
-Nuleisk mane, galiu ir pati paeit,-sumurmėjau pasimuistydama. Šis mane tvarkingai padėjo mane ant žemės.
Praliedom kelias minutes eidami tyloje, bet jis neiškentęs prakalbo.
-Išsiuntei laišką?-tėškė klausimą mane sukrėsdamas.
-Taip, šiandien išsiunčiau,-išstenėjau tris žodžius,-O ką?
-Nieko, tiesiog tikiuosi atsakymo...

Komentuokit ir prašykit gal ką norėtumėte perskaityti šitoj istorijoj? Kokių nors įvykių kurie jums patiktų. Neklauskit kada įkelsiu, bet pasistengsiu greitai.