Forget

32

-Maniau šitoje šventėje dalyvauja tik gimnazinės klasės ir pirmakursiai,-tariau nustebus.
-Pasirodo atrakurisiai irgi kviečiami, kad būtų daugiau žmonių,-Liam tarė pasitaisydamas spalvotą kaklaraištį.
-Tai vėl negrįši ir varysi pas Ava?-paklausiau nepatenkinta.
-Taip, o ką? Skambi labai nepatenkinta,-sumurmėjo pasistaipydamas veidrodyje.
-Nesvarbu,-suburbėjau. Puikiu momentu išgirdom skambutį į duris. Greitai nusileidau laiptais ir pravėriau duris išvysdama Edward.
-Edward, punktualus kaip visada,-suprunkščiau pažiūrėdama į laikrodį pamatydama, kad jis atėjo dešimt minučių anksčiau.
-Lilah, žavi kaip visada,-pavartė akis ir nusileido nepatenkintas Liam.
-Ką turi omeny, kad nesvarbu? Tau nepatinka Ava?!-susiraukęs paklausė vis bandydamas susirišti kaklaraštį tvarkingai.
-Nesvarbu reiškia, kad nesvarbu,-pasakiau prieidama ir padėdama jam.
-Aš jaučiu, kad tu meluoji. Tau ji nepatinka? Ed, tau juk patinka Ava, taip?-jis viltingai paklausė.
-Aaa,-jis uždelsė nepatogiai stovėdamas,-Nepasakyčiau to šitaip...
-Tai kaip pasakytum,-suurzgė piktas.
-Kad ji įdomi...asmenybė?
-Kodėl jums ji taip nepatinka?!-sukliko.
-Apie tai pakalbėsim vėliau. Dabar geriau einam. Lilah su aukštakulniais, tai greit nepaeis,-Edward nukreipė temą.
-Ava turi dar čia ateiti. Jos dar nėra,-Liam suburbėjo.
-Būtent, Liam,-pasakiau ir pagriebus Edward už rankos išsivedžiau laukan. Ten jau stovėjo Amy ir Niall abu apsirengę suderintomis spalvomis kaip ir mes. Amy dėvėjo raudoną suknelę su raudonais aukštakulniais, o Niall su kostiumu ir ryškiai raudonu kaklaraiščiu. Aš buvau apsirengusi tamsiai mėlyną suknelę ir Edward prie juodo kostiumo turėjo mėlyną varlytę. Pamatę mus šie išėjo į gatvę ir keturiese pradėjom žygiuoti. Pirma buvo paprasta tyla, bet galiausiai Niall ją nutraukė.
-Ar nepraleidau antros dalies pradžios?
-Ar jūs rimtai?! Vis su tuo savo serialu!-surėkiau nepatenkinta, bet atrodė, kad jie manęs net neišgirdo ir toliai kalbėjosi.
-Žinok praleidai gal tik kelias minutes,-Edward rimtai pasakė.
-Kas buvo?!-abu su Amy sukluso.
-Ji pasakė Liam, kad jai nepatinka Ava.
-Tu to nepadarei!-jie abu į mane atsisuko.
-Aš nepadariau to taip akivaizdžiai,-pasiteisinau.
-Ne, sakyčiau labai akivaizdžiai,-Edward nesutiko.
-Kodėl jūs visi susimokę prieš mane? Atrodo tik ir laukiat kaip man sugadint dieną ar gyvenimą,-suburbėjau.
-Manau kažką maišai. Tu tiesiog pripratus gauti ką nori manydama, kad esi kieta,-Edward atsakė.
-Sutrumpinsiu,-Niall atsikrenkštė,-Čia ne Dublinas ir kiekvienas kovoja už save ir savo išlikimą.
-Čia ne bado žaidynės,-Amy nukirto jį,-Bet jis teisus. Čia niekada nebūna kaip tu įsivaizduoji. Čia viskas daug paprasčiau.
-Pagrinde, jūs tiesiog pasakėt, kad aš išlepus,-pasakiau.
-Liam irgi toks buvo kai čia atsikraustė. Galiausiai suprato kokios taisyklės vyrauja čia,-Niall tarė kaip visada vaidindamas protingą.
-Aišku. Nors aš jau čia kokius septynis mėnesius. Nieko, kaip nors,-sumurmėjau sau.

Dėl to, kad pavasaris jau prasidėjo, vakarėlis vyko mokyklos kieme. Nors nebuvo labai šilta, prie šalčio mes jau buvom pripratę. Ant mokyklos suolų pastatytų ant žolės buvo pridėta gėrymų ir vaišių, o kadangi mokytojai tingėjo čia pasirodyti mus prižiūrėti, alkocholis buvo sustatytas ant atskiro suolo. Jau mačiau kaip šitas vakaras pasibaigs.
Dėl dvyliktokių trūkumo, mūsų su Amy klasiokai prisikvietė ką tik galėjo. Jaunesnių ir vyresnių, bet visiems nuoširdžiai nerūpėjo. Didžioji dalis žmonių čia atėjo tik prisigerti.
Kai mes įėjom į kiemą, muzika jau grojo, o žmonės jau linksminosi šokdami, kalbėdami ar žaisdami kvailus žaidimus. Visi trumpam į mus sužiuro susudomėję, bet galiausiai nusisuko, kad nespoksotų perilgai. Per paskutinius mėnesius viskas pasikeitė. Aš ne tiek populiari kiek įdomi kitiems. Mudu su Luke tapome...na...serialu.

Po kiek laiko kai vakarėlis įsisiautėjo, į kiemą įėjo Luke su savo pora. Jis šypsojosi patenkintas, kad buvo su antrakurse ir kėlė kitiems vaikinams pavydą. Nebuvau įsitikinus koks jos vardas, bet jaučiau kokia ji buvo. Ji buvo labai aukšta ir ilgais, šviesiais plaukais. Net nusipurčiau. Su aukštakulniais ji ūgiu beveik siekė Luke.
Jis su savo pora apsižvalgė su patenkintom šypsenėlėm jų veide. Tada jis pažiūrėjo tiesiai į mane, man į akis. Jo šypsena truputėlį persikreipė pamačius mus su Edward šalia, susikabinus rankomis. Nenorėjau to pripažint, bet matėsi, kad jis buvo nepatenkintas. Negaliu patikėt. Jis iš tikrųjų pavydėjo! Nuoširdžiai, tai buvo nuostabi žinia, kad šiam šaltakraujui padarui sukėliau bent kažkokią emociją be pykčio.

Vakarėlis prasitęsė iki nakties. Tik antrą valandą mokiniai pradėjo skirstytis. Ir tai tik dėl šalčio. Visi būtų toliau šventę jei ne šaltos Airijos naktys. Gal ir gerai. Visi jau buvo girti ir nusikalę nuo šokimo ir judėjimo. Dėl papildomų pažymių kuriuos su Edward užsidirbom, mums teko viską sutvarkyt arba bentjau palikti tvarkingai. Antras variantas skambėjo patraukliau. Kol dar kai kurie gėrė ir valgė paskutinius likučius ar bandė susirinkt savo dužusius draugus mes pradėjom rinkti šiukšles. Sudėjom jas į maišus ir užrišus juos padėjom šalia tuščių suolų. Kadangi ir mes nebuvom patys blaiviausi žmonės, tiesiog susiruošėm eiti namo paliekant visa kitą dabartinėse vietose. Ir tai jau daug padarėm.

Koks serialas apsieina be dramos. Mums einant tamsia gatve su Edward atrodė visai ramu. Aišku apsigalvojom kai iš niekur išniro Luke ir nubloškė Edward ant žemės. Matėsi, kad Luke buvo visiškai girtas. Vis, Edward nebuvo silpnas ar žemesnis už jį, tad jį greitai numerė nuo savęs lyg tai būtų juokų darbas. Luke nebaigė šitoje vietoje. Jis atsistojo įniršęs tamsoje ir pažiūrėjo į mane ir po to tiesiai į Edward.
-Ką sau manai darantis, vaike?!

Nuomonių!