Forget

9

Greit atsisukau į Amy žiūrėdama į ją su siaubu akyse. Jinai atrodė ne mažiau pasimetusi nei aš pati. Greit bandžiau sugalvot ką daryt ar sakyt. Bet ir pačios taip kvailai pasielgėm. Pasitelkus savo aktorystės meną aš padariau pasikėlusios merginos veidą. Pažiūrėjus į veidrodį atrodžiau pasitikinti savim. Labai. Atsisukau į vaikinus ir šie sutriko. Priėjau prie balkono ir atidariau tik lango viršų, kad visi galėtų visus girdėt, bet niekas negalėtų įeit ar išeit.
-Nu ką, berniukai, pasakysite?-pakėliau antakį ir šyptelėjau.
-Kad įsileisk geriau arba šios nuotraukos eina visiems mokykloje,-pagrąsino.
-Supranti tokį dalyką,-sukikenau,-Kad jose matosi tik mano nuostabi šikna, o Amy beveik užlindus už spintos tad man tai rūpesčių nesukelia. Tik va tau gal. Matai, tu atrodysi kaip ištrvirkėlis stebintis merginas persirengiant jų balkone. O po tokių įvykių jokia mergina su tavim nedraugaus, bet pala. Jos ir taip su tavim nebendrauja. Tiksliau jumis,-šyptelėjau, o šie žiūrėjo į mane sutrikę,-Taigi, bandyk laimę. Tik žiūrėsim kuriems iš mūsų pasiseks,-nusijuokiau ir uždariau langą. O galiausiai užuolaidas. Amy jau kažką norėjo sakyt, bet užtyldžiau ją,-Čia labai girdisi. Tyliai.
-Tu šaunuolė,-sušnybždėjo,-Jau galvojau, kad mes mirę,-nusijuokė tyliai.
-Patikėk manim, aš dar vis taip galvoju. Ten buvo tokia improvizacija, kad negaliu patikėt, kad pavyko,-atsakiau ir tada abi užtilom, nes girdėjosi tie du už balkono durų.
-Blet, nu ko taip nesiseka?!-nusikeikė Luke.
-Dabar tai aš baigiu užsiknist rimtai,-Harry lygiai taip pat viską pasakė įpykęs.
-Iš kur jinai išvis žino Lilah? Gal jai koks Liam užsiminė ir dabar bando pagasdint nieko nežinodama,-mąstė.
-O kaip paaiškinsi tą visko žinojimą? Pravardžių ir vardų? O jeigu Lilah iš ten pat kur jinai? Turiu galvoj, kad gal jos buvo kokios draugės? Lilah jai viską papasakojo ir po to ji kažkokiu būdu čia atsikrausto. Tada jinai viską žinotų,-tarė Harry.
-Ai nu einam tiesiog,-atsiduso Luke. Tada girdėjosi tik šuoliai ir žingsniai po gatvę.
-Ar tikrai nubaidėm Luke su Harry pačios? Be jokio Liam? Eik tu sau,-iš laimės atsiduso ir sukrito ant mano lovos.
-Su šlapiais plaukais? Rimtai?-suinkščiau.
-Uoj tik nereikia. Išdžius ta tavo lova,-nusijuokė.
-Aš manau, kad nebūtinai mums reikia Liam. Mąstant tai pažiūrėk į Edward. Jis išvis aukštesnis už juos abu. Ir Harry ir Luke. Jo turbūt ištikro bijo, nes tas dar ir saviginos kursus veda,-kalbėjau.
-Tai mes dabar būsim merginos besinaudojančios vaikinai apsigint nuo kitų vaikinų,-nusijuokė Amy.
-Nelabai supratau ką pasakei, bet tarkim aš sutinku,-pasakiau ir abi pradėjom juoktis.
Kad ir kaip būtų buvę smagu kalbėtis mes užsistačius žadintuvą nuėjom miegot.

^Rytas^
Atsikėlus ryte mes jautėmės kaip kokie lavonai. Miegojom manau kokias tris arba daugiausiai keturias valandas. O apie Liam su Edward aš išvis net nekalbėsiu. Nesu įsitikinus, kad jie išvis nuėjo miegot. Rėkavo ir žvengė dar tada kai nuėjom miegot. Visi susiruošę susitikom virtuvėje. Ir taip, aš buvau teisi. Visi turėjo pajuodusius paakius, vos paėjo. Mes su Amy atsisėdom prie jau sėdinčio Edward ir laukėm kol Liam visiems duos maisto. Dribsių. Šituose namuose turbūt nieko geresnio ir nevalgysiu per šiuos metus. Tik vakarienės močiutė padaro, nes visom dienom dirba toj savo kavinėj ar kur. Nebeatsimenu. Visi gražiai siuntė pieną per rankas vienas kitam. Niekas nepratarė nė žodžio, bet mes su Amy pavalgėm greit, tačiau vaikinams dar reikėjo persirengt, nes jie su tais pačiais drabužiais kaip vakar. Pasirodo labai tingėjo persirengt.
-Tai jūs eikit. Nelaukit mūsų,-tarė Liam numodamas ranka ir bandydamas nulaikyt šypseną.
-Nieko tokio. Palauksim. Juk nėra taip sunku. Pabūsim draugiškos,-atsakiau lygiai taip pat numodama ranka. Liam su Edward susižvalgė ir pradėjo žvengt.
-Jūs rimtai jų belenkaip bijot,-juokėsi Edward.
-Tau lengva sakyt kai už juos aukštesnis,-atkirto Amy.
-Aš nesu aukštesnis ir jų nebijau,-atsikrenkštė Liam.
-Tu storesnis,-atkirtau ir šis susiraukė,-Dabar eikit persirengt ir viskas. Šiandien neturiu energijos bėgt,-suburbėjau ir šie kikendami užlipo laiptais.

Kai vaikinai susiruošė mes visi išėjom pro duris. Dabar jau visi buvo žvalesni ir laimingesni. Kažkokiu būdu prasidėjo tema apie kas būtų jei viską pasakyčiau Luke.
-Galiu lažintis, kad jis atsiklauptų ant kelių ir verkdamas prašytų atleidimo,-tarė Liam.
-Aš tai manau, kad jis iš jo pradėtų dar labiau tyčiotis. Išjuoktų ją per kokį mokyklos baigimą ir gadintų jos gyvenimą toliau,-pasakė Amy man įvarydama baimės, kad net šiurpas nukrėtė.
-Aš manau, kad jį užgriaužtų sąžinė, bet jis norėtų užkariauti jos širdį vėl. Galiausiai jie su Harry susipyktų dėl to kuris bus su Lilah visą likusį gyvenimą ir kadangi jie nepažįsta jos tėvų tad ateitų pas tave Liam prašyti leidimo ją vesti,-žvengė Edward.
-Klausykit, davai kalbėkit apie kokio Liam ateitį su Ava ar kažkas. Kodėl apie mane tik?-suburbėjau.
-Nes daug įdomiau,-atsakė Amy.
-Čia kas dabar bus. Rytiniai pokalbiai iki mokyklos apie Lilah'os problemas?-paklausiau.
-Gera mintis,-išsišiepė Liam.
-Ne tai nėra gera mintis,-iškart supykau.
-Dar ir kaip. Kiekvieną rytą po naują teoriją ir jos apmąstymai,-tarė susimąstęs Edward ir šyptelėjo. Kaip tik tuo metu mes įžengėm į mokyklą.
-Sėkmės išgyvenant,-nusijuokė Liam,-Susitiksim apmokymuose,-tarė ir nuėjo. Mes atsiskyrėm nuo Edward ir su Amy nuėjom į pamoką. Štai prasideda dar viena diena.

Manau aš ištikro pradėsiu rašyt šitą istoriją. Tikiuosi jums vis dar bus įdomu, nesvarbu, kad po tiek daug laiko keliu naują dalį. Taigi, jei nesunku tai palikit nuomonių.