Forget

10

^Kitas rytas^
Vėl kažkokiu būdu į mokyklą mes ėjom keturiese. O tema žinoma ta pati.
-Taigi, pradėkime šiandienos rytinę laidą "Lilah ir jos problemos"-nusijuokė Edward,-Šiandiena mes aptarsime Liam nuomonę. Liam, kokia sakei buvo tavo nuomonė?
-Atsiklaups ant kelių ir verkdamas prašys atleidimo,-tarė su šypsena.
-Padiskutuokime apie tai,-vis dar laidos vedėją vaidindamas tarė Edward,-Kokios jūsų visų nuomonės, kodėl nesutinkate, kodėl tai įmanoma ir neįmanoma.
-Aš manau, kad tai įmanoma,-pasakė Amy,-Tačiau reikia apmąstyti jų charakterius. Jie nebėra tokie paprasti berniukai ir dabar pasikėlę ir pasitikintys savimi,-kalbėjo toliau.
-Puikiai pastebėta,-pasakė Edward vaidindamas, kad mąsto.
-Klausykit, galim apie tai nekalbėt? Nežinia kada jie nuspręs eit į mokyklą ir viską išgirs,-jaudinaus.
-Nesinervink,-suprunkštė Liam.
-Kodėl, Liam?! Kodėl aš sušiktai turėčiau nesinervinti?! Tau gal nerūpi, bet ne tu čia esi didžiulėje bėdoje ir įstrigęs čia su baisiausiais prisiminimais bei žmonėmis,-greit vos ne išrėkiau neįkvėpdama oro.
-Pirma - kvėpuok!-pradėjo tas,-Antra - aš mačiau kaip jie išeina kai mes atėjom valgyt. Jiems šiandien pati pirma paskaita kurios vyksta ir kiek žinau jie pristatinėja projektą,-nusijuokė.
-Tai negalėjai man sušiktai pasakyt?!-supykau.
-Ramiau, dabar jau tikrai,-mane per pečius apglėbė Amy.
-Atsiprašau,-atsidusau,-Tiesiog viskas labai komplikuota.
-Taigi, grįžtame prie diskusijos,-iškart pasakė Edward. Žudančiu žvilgsniu ir pradėjau artėt jo. Šis pradėjo bėgt, o aš paskui, bet akivaizdu, kad jis daug greitesnis. Bandžiau jį pasivyt, bet šis panaudojo kažkokį manevrą ir aš praslydau pro žvyrą vos neišsidrėbdama, o šis nubėgo tolyn. Ką dabar supratau tai, kad jis nebėga, jog bijo, o todėl, kad visiškai išsipisinėja iš manęs. Jis visą laiką juokiasi. Tik, kad man neatrodo taip jau juokinga. Man čia nepatiko, nes Dubline galėjau būt viena iš tų kietų merginų, o čia aš tik bijau, bėgu ir prašau, kad mano pusbrolis ar kokie jo draugai mane išgelbėtų bei išmokytų apsigint. Jaučiuos žema, nes čia visi peraugę, o Dublinę nėra jau visi tokie aukšti. Tačiau Dubline neturėjau tokios geros draugės kaip Amy. Gal ir turėjau draugų, bet tik tokių kurie tave su gimtadieniu pasveikintų žinute. Taigi, šitas miestas tok penkiasdešimt ant penkiasdešimt. Ir geras, ir blogas. Dar nenusprendžiau. Nors aišku čia nutiko daugiau nuotykių nei per paskutinius šešis mano gyenimo metus. Gal dar čia priprasiu, bet žinau tik tiek, kad čia aš tikrai neliksiu dar vieniems metams.

^Po mokyklos. Kolidoriuj^
-Aš taip pavargau!-suzyziau garsiai kai penkiese ėjom link namų.
-Mes šiandien beveik nieko nedarėm ir jūs po tiek sporto jau pavargot?-suprunkštė Louis.
-Eik šikt! Gal tau ir atrodo, kad nedaug kai jūs sportuojat kiekvieną dieną, bet ne mums,-atkirto Amy.
-Nieks jums neliepia eit,-Edward patrūkčiojo pečiais.
-Edward,-suurzgiau,-Tu puikiai žinai mūsų situaciją ir dėl ko mes einam sportuot. Jei ne Luke ir debilai, tai aš su jumis nebendraučiau išvis turbūt.
-Auč,-už širdies susiimė Louis vaidindamas,-Šitas pakirto.
-Aha. Šitas rimtas,-vadino Edward su Louis vienas su kitu lyg kalbėdami.
-Kaip čia jinai mus taip degina?-Louis vaidino sutrikusį.
-Nu, vapšė nesuprantu. Iš kur čia jinai tokia degintoja?-bandė nesusijuokt ir toliau išsipisinėjo.
-Stumikė išvis. Varo taip tiesiai per širdį. Dar perplėš per pusę,-toliau vaidino. Liam jau eidamas lūžo truputi toliau juo mūsų, nes nebegalėjo, o Amy lygiai taip pat. Aišku aš nebegalėjau daugiau laikytis ir pradėjau juoktis visu garsu taip pat.
-Pažiūrėk, dar juokiasi iš mūsų. O jinai pagalvoja kaip mums jaustis? Kaip skaudu,-vadino jog susigraudino ir vos neverkia bei šniurkščioja nosimis. Liam surimtėjo ir prisidėjo.
-Uoj, Lilah, tikėjaus iš tavęs daugiau. Taip eit ir daužyt širdis? Juk tu jiems taip patikai,-supykusiu apsimetinėjo Liam.
-Supranti, Lilah, šį moralą?-nusijuokė Louis.
-Mes perdaug nuostabūs. Bendrautum su mumis taip ar taip, nes nors Luke ir nebūtų - šitam mueste lengvai neišgyventum,-nusijuomė Edward.

Prašom......
Komentuokit nuomonių ir kad patinka bei nepatinka.
P.S. Nusprendžiau rašyt trumpesnes dalis, kad greičiau įkelčiau.