Liam pov.
-Liam, kur Lilah?-močiutė jau pakankamai piktai paklausė,-Jau savaitę jos nemačiau. Gana meluot!
-Močiut, aš ir taip neme...
-Gana! Pažįstu tave pakankamai kai man meluoji. Kur tavo pusseserė?
-Labai komplikuota,-sumurmėjau. Nekenčiau kai močiutė pyksta, o dabar dar ta Lilah.
-Aš turiu valandą iki darbo. Papasakosi savo komplikuotą istoriją per pusvalandį. Pradėk,-ji buvo įniršus! Jinai tokia niekada nebūna.
-Nu tu ir taip žinai vienintelį dalyką dėl ko ji dingtų,-sumurmėjau. Mane slėgė sunki našta, kad vis dar nežinau kur Lilah yra. Ar jai viskas gerai? Kur ji? Ar ši turi kur miegoti? Visą parką išnaršėm iki paskutinių medžiu, visą gatvę apėjom daugiau kartų nei galiu suskaičiuot.
-Ar šitaip susireikšmino dėl to berniuko?-paklausė vos ne pašaipiai.
-Nekalbėk taip!-surikau,-Neturi teisės jos smerkti kai nieko nežinai!-nebegalėjau susilaikyti. Aš visada turiu ginti Lilah.
-Aš tą ir bandau padaryt,-atsakė,-Bet kol kas atrodo, jog ji pabėgo dėl Luke.
-Jis suprato, kad ji yra Lilah.
-Tai jis to nežinojo?-ši sutriko. Manau tada ji prisiminė kaip Lilah turėjo verkti kai buvo čia paskutinį kartą,-Dėl to ją ir vadinot Ri? Kad jis nesužinotų?-jau nirėjau vėl ginčytis, bet ji mane nutraukė,-Gana, kvailai pasielgėt. Galėjot kaip suaugę pakalbėt ir susitvarkyt su savo problemom, o dabar žiūrėk iki ko tai privedė. Surandat Lilah iki rytojaus!-tarė ir išėjo pro duris.
-Mes ir nesam suaugę!-surikau panardindamas savo veidą delnuose. Kur man ją rast? Jinai turi būti pas kažką namuose. Ji daug žmonių čia nepažįsta, bet dabar jau visi ją žino. Kalbos greit pasklido ir visiems įdomu kur ta Lilah. Greit išbėgau laukan.
-Max! Einam ieškot!-surikau. Po kelesdešimt sekundžių jis išbėgo bandydamas apsirengti. Kelnių diržas dar buvo atsegtas, o džemperis rankose. Šis net sudrebėjo nuo žvarbaus ryto vėjelio.
-Kur dabar?-paklausė. Matėsi, kad tiką atsikėlęs. Juk vis dėlto, dar buvo šeštadienio rytas.
-Turim iki rytojaus surast. Močiutė išsiaiškino.
-Kur, Liam?! Mes viską išieškojom,-atkirto sumišęs.
-Eisim nors ir per kiekvieną namą šitoj gatvėj,-atsakiau ir pradėjom eiti link galo gatvės. Pirma patikrinsim Niall.-Niall!-Max surėkė daužydamas į duris. Po minutės duris atidarė smulki Niall mama. Abu sustingom.
-Sveiki, vaikinukai,-pasisveikino kaip visada maloniai.
-Labadiena, ponia Horan!-atsakėm lyg nebūtumę tiką daužę jos durų kumščiais.
-Turbūt kaip visada ieškot Niall,-šyptelėjo. Mes tik palinksėjom nepraverdami lūpų,-Jis turėtų greitai grįžti. Vis dėlto, Greg negrįžta kiekvieną dieną. Galit lipti ir palaukti jo kambaryje,-tarė pasitraukdama iš kelio nuo durų ir leisdama mums užeiti į vidų. Greit užlipome į Niall kambary. Visas Horan šeimos namas nebuvo didelis ir Niall vienintelis gyveno trečiam aukšte. Pagrinde, jis gyveno palėpėje. Žinoma, ji buvo visai gražiai įrengta.
-Jau senokai nebuvau pas Niall,-Max tarė lipdamas laiptais. Galiausiai jis pasukęs rankeną atidarė nuo senovės girgždančias duris, tik dabar jos neišskleidė nė garso,-Matos jis su Louis pradėjo naktimis išeidinėti vis dažniau. Pasipūtėliai, mūsų tai nepasiima kartu,-suburbėjo įeidamas ir pasilenkęs sukrito ant Niall lovos.
-Ar šiuo momentu galim susutelkt ties Lilah suradimu?!-pasakiau pikčiau.
-Šiuo momentu aš nelabai galių ką padaryt, tad geriau tęskime Niall apkalbinėjimą, sutarta?-atkirto atsiguldamas ant nepaklotos Niall lovos ir žiūrėdamas į žemas lubas. Aš tik giliai atsidusau ir atsisėdau ant kėdės.Ilgą laiką sėdėjom tyloje kol Max vėl užvedė kalbą.
-Kaip tu manai, ką ji darys?-paklausė netikėtai.
-Kas?
-Lilah? Kaip manai kas bus kai ji grįš? Eis į mokyklą? Kentės visų žvligsnius? Kalbės su Luke?-vardino mąstydamas.
-Ne,-atsidusau žinodamas atsakymą,-Ji taps jauna Lilah. Vaidins, kad nieko nenutiko ir, jog pasitiki savimi.
-Skamba kaip ji,-sumurmėjo. Aš ir vėl atsidusau.Galiausiai Niall grįžo. Tiesiog tikėjomės, kad bent šis turės kokios informacijis.
-Ką jūs?-paklausė įėjęs į kambarį,-Kažkas skubaus?
-Žinai kur Lilah? Nes nemeluok ir pasakyk. Močiutė sužinojo ir jai reik grįžt namo,-pasakiau rimtai. Niall pradėjo juoktis ir po to pažiūrėjo į mus rimtai.
-Jūs visą šį laiką iš tikrųjų nežinojot kur ji?-paklausė sutrikęs.
-Ne!-abu surėkėm įniršę.
-Bet gi...Mes kalbė...Ed sakė...,-pradėjo mikčioti.
-Kur ji?!
-Pas Ed! Gi jis sakė, kad ji ten,-greit atsakė. Mes iškart išbėgom iš ten. Dar spėjau Niall trenkti per pakaušį už tai, kad nutylėjo šią informaciją.Bėgom per visą gatvę kiek tik galėdami greičiau. Reikėjo nubėgti iki pat galo ir tai užtruko, bet po kelių minučių mes jau buvom vietoj.
-Ed!-surėkiau visa gerkle. Tai va dėl ko jo beveik nemačiau šią savaitę!
-Edward!-Max prisidėjo. Pagaliau jis išlindo pro duris ir priėjo prie mūsų.
-Kas yra, Liam?-jis kalbėjo gana tyliai. Lyg nenorėtų kažko prikelti.
-Kur ji?!-tariau pro sukąstus dantis,-Negaliu patikėt, kad man nepasakei! Aš visą savaitę jos ieškojau!
-Nusiramink,-tarė pridėdamas vieną pirštą sau prie lūpų mus tyldant,-Ji nenorėjau, kad pasakyčiau būtent tau.
-Kodėl?-paklausiau, dabar jau tylesniu balsu, nors visdar nežinau kodėl.
-Nes jei reikia pailsėt, Liam! Kaip manai, ką man reikėjo padaryt sutinkant vidurį nakties vaikštančią ir kūkčiojančią merginą?!-atkirto piktai. Sutinku, būčiau padaręs tą patį, tad tik linktelėjau sutinkant,-Kaip manai, kiek valandų per šią savaitę ji ištikrųjų miegojo? Dabar pirma kai ji miega daugiau nei keturias. Jei reikėjo pabūti toliau nuo visko ir tu pats tai žinai,-pabaigė.
-Tu teisus,-tik tiek pasakiau.
-Atvesiu ją kai ji tik atsibus,-pasakė ir paspaudęs man ranką grįžo į vidų.
Lilah žinojo Edward tik kelis mėnesius ir šis sugebėjo ja geriau pasirūpinti nei aš.IIIasm. pov.
Po savaitės Lilah jau buvo pasiruošusi vėl grįžti į gyvenimą. Nuoširdžiai padėkojus Edward už pagalbą ji išėjo laukan. Diena buvo įpusėjus, parkas bus pilnas žmonių, bet ji neleis jiems jos nuliūdinti. Ji lyg švytėjo, ji buvo senoji Lilah. Nusprendus pasimėgauti dėmesiu pasuko keliu pro parką. Tolimam kampe pamatė Liam, o šis ją. Jai nereikėjo įžiūrėt jo veido, kad suprastų ką jis šiuo momentu mąsto. Jos amžiaus ar truputį jaunesni paaugliai žiūrėjo į ją su nuostaba. Nieks netikėjo, kad čia ji. Arba, kad ši išvis išdrįso čia grįžti. Visi ja žavėjosi kažkuria prasme.
Galiausiai, iš kažkur atbėgo Luke. Tai žinoma, šis jau buvo informuotas, jog Lilah parke. Jis jau norėjo bėgti prie jos. Pakalbėti kaip senais laikais, atsiprašyti, tačiau jam priartėjus, nepažįstami vaikinai jam užstojo kelią. Niekas nenorėjo, kad Luke ir vėl prisiartintų prie Lilah. Tik ne šį kartą.Nepykit, kad taip ilgai užtrukau su dalimi, pasistengsiu įkelti dar vieną šią savaitę.
P.S. Gal kas Marvel fanai? Jei norit pakalbėt apie tai, parašykit.
YOU ARE READING
Forget
Fanfiction-Ir kas gi tu tokia, gražuole?-paklausė vaikinas su draugu atsisėsdami man iš abiejų šonų. Negali būt. Čia Luke Hemmings. -Oj, negi čia, Luke Hemmings?-nusišaipiau. -Iš kur žinai mano vardą?-susiraukė. -Ai, tu manęs neatsimeni,-nusijuokiau,-Juk mes...