[ Fake ] M.C.

29

Kita diena nebuvo geresnė. Mano telefonas lyg degė nuo žinučių ir skambučių nuo Michael. Kai kurios buvo nuo Camila ir dar pora nuo Luke.

Aš jaučiaus dar šūdiniau. Negaliu patikėt kas įvyko. Ir kaip. Negi aš taip nusigėriau, kad net nežinau su kuo einu į miegamąjį.

Man gėda. Gėda dėl savęs. Esu nusivylus savimi. Ką Michael galvoja? Kad aš kekšė? Palieku jį, o po to permiegu, po to galų gale pabėgu ryte?

Miegojau gal 15 valandų. Dabar skauda galvą, todėl toliau guliu lovoje jausdama norą miegoti.

Staiga į mano kambarį įžengė Camila. Išsigandau kaip nežinau kas.

"Camila!" surėkiau. "Tu negali tiesiog įeiti nepasibelsdama. Vos infarkto negavau" užsidėjau ranką ant širdies greitai kvepuodama.

"Atleisk. Maniau tau kažkas atsitiko. Nei man nei Luke neatrašai. Tai ką man galvot" susiraukė ir sukryžiavo rankas atsisėsdama ant lovos krašto.

"Nepyk, tiesiog jaučiuos labai pavargus. Tame klube nusigėriau kaip kiaulė" numykiau ir ji sukikeno.

"Eime į apačią. Užsakysiu maisto, pasijungsim filmą ir galėsim nieko neveikt"

Ačiū tau dieve už tokią draugę.

Linktelėjau, išlipau iš lovos ir nuėjau nusipraust,kol Camila nuėjo užsakyti žadėto maisto.

Palysti po karštu dušu buvo pats geriausias dalykas šią dieną. Jaučiaus lyg visą kaltę nusiplaučiau. Bet taip nėra.

Išlipau iš vonios ir pasižiūrėjau į save veidrodyje. Tai darau labai dažnai. Tiesiog man patinka save studijuoti, o dažniausiai teisti.

Pavyzdžiui, kad mano šlaunys sustorėjo, žandai putlūs pasidarė, plaukai negražūs ir dar visokių nesamonių.

Kol buvau su Michael, man jis niekada neleisdavo abejoti savimi.

Wow. Niekada nesupratau kokia priklausoma esu nuo jo. Pasiilgau jo spalvotų plaukų. Visada jam sakydavau, kad jis nupliks,bet slapta juos dievindavau.

Jis paversdavo visas šventes geresnes. Jis paprastą dieną paversdavo šviesesnę.

Jis privertė mane jaustis saugia ir pasitikinčia savimi. Laisvai,kai net neturėjau taip jaustis.

Jis buvo mano inkaras,kad ir kaip nenoriu to pripažinti. Aš jį palikau, dėl savęs. Kad aš geriau jausčiaus. Bet ar jaučiuos? Ne. Jaučiu tuštumą. Lyg dalelę savęs taip pat būčiau palikus.

Bet jau per vėlu. Pasiėlgiau savanaudiškai, todėl dabar negaunu nieko. Michael manė, kad žaidžiu su juo. Nebėra kelio atgal.

***

Prabėgo dvi savaitės. Tiksliai nežinau, nes užsikroviau darbais ir net nebežinau nei kiek valandų, nei kelinta diena.

Vienintelė Camila man padeda išstovėti vietoje ir neišbyrėt. Jeigu ne ji. Aš net nežinau ką daryčiau.

Tiksliau sakant net nežinau ar išgyvenčiau.

Kartais net valgyt pamirštu. Net nesuprantu kodėl taip jaučiuos. Vis blogiau ir blogiau.

***

"Gersi?" Paklausiau, kai Camila atsisėdo mano virtuvėje prie stalo. Ji linktelėjo ir aš užkaičiau arbatinuką.

Ji jau norėjo pradėt kalbėt, kai aš staigiai nubėgau į tualetą ir atsiklaupus ant kelių virš klozeto pradėjau vemt.

Camila netrukus atsirado už manes ir palaikė mano plaukus.

"Tau viskas gerai?" Paklausė ji susirūpinus. Atsisukau į ją ir papurčiau galvą.

"Labai blogai jaučiuos. Nežinau kas daros"

Ji atsiduso ir trumpam išėjo. Po to grįžo atgal į tualetą ir davė man nėštumo testą. Aš be žodžių jį pasiėmiau.