[ Fake ] M.C.

Epilogas

PO 2 METŲ

Kai išgirdau baladojimą į duris, iškart prilėkiau prie jų. Šiandien man buvo gera nuotaika,todėl net nežiūrėdama pro skylutę pravėriau duris.

Bet iškart pasigailėjau. Mano akys išsipūtė, burna išdžiuvo. Prieš mane stovėjo pavargęs, blondinas vaikinas.

"Lauren" jis sukūkčiojo. Man iškart suspaudė širdį ir nežinojau ką daryt. Gi neužtrenksiu durų prieš nosį šitam sužlugdytam vaikinui.

"Sveikas,Michael" stengiaus kuo ramiau pasakyti nors širdis daužėsi kaip pakvaišus.

"Pagaliau tave radau. O dieve, Lauren aš taip tavęs pasiilgau. Aš atsiprašau. Už viską. Prašau atleisk" jis pradėjo valytis ašaras kurios krito iš jo akių. Mano akys taip pat pritvino ašarų, bet stengiaus jas išlaikyti.

"Michael aš-

"Mamyte?" Buvau pertraukta savo 2 metų dukros. Mano akys išsipūtė ir stebėjau Michael reakcija.

Jis menkai pakreipė galvą, kad įsižiūrėtų į mergaitę. "Ar čia.. tavo dukra?" Jis sušnabždėjo. Aš užmerkiau akis ir linktelėjau. "Kiek jai- kiek jai metų?"

"Du"

"Lauren. Mes prieš beveik 3 metus-

"Taip" pertraukiau jį.

"Ar ji-

"Taip" vėl pertraukiau ir pasižiūrėjau jam į akis, stebėdama jo reakciją.

Staiga jo veidą nušvietė didelė šypsena ir jis stipriai mane apsikabino,kas mane nustebino.

"Ji mano dukra, tiesa? Aš turiu dukrą, ane? Mes turim dukrą, taip?" Jis manęs klausinėjo lyg maldaudamas, kad atsakyčiau teigiamai.

Aš atsidusau ir apsikabinus jį, pagloščiau jo nugarą. Kaip aš jo pasiilgau. "Taip,Michael. Ji tavo dukra. Mūsų dukra"

"Mamyte,kas jis?" Emma paklausė stovėdama už mūsų. Mes atsitraukėm vienas nuo kito.

"Emma.. eh. Jis yra..." nežinojau ką pasakyti. Staiga Michael atsitūpė ir nusišypsojo.

"Aš tavo tėtis" nesitikėjau, kad jis taip ir pasakys. Žinoma, jis sužinojo,kad tai jo dukra,bet nemaniau, kad jis nori prisiimti atsakomybę.

Emma išsišiepė ir puolė Michael į glėbį. "Tėti, o kur tu buvai?"

Blondinas pakėlė ją nuo žemės "buvau išvažiavęs. Bet dabar aš čia, su tavimi ir tavo mamyte. Ir niekur nevažiuosiu" jis jai sušnabždėjo ir aš nusivaliau ašaras.

Tada jis priėjo arčiau manęs ir apsikabino taip pat. "Myliu tave Lauren"

"Aš tave taip pat" sukūkčiojau.

"Aš jus abu myliu!" Sukrykštė Emma.

"Mes tave taip pat" sukikeno Michael ir mes padarėm bendrą šeimos apsikabinimą.

PO 5 METŲ

"Žinai, niekada tavęs kai ko nepaklausiau" ištariau, glostydama Michael plaukus, kol gulėjom lovoje.

"Ko?" jis mieguistai sumurmėjo.

"Kaip tu mane radai? Jugi tai visiškai neįmanoma"

Jis atsisėdo ir prisimerkė, kad geriau įsižiūrėtų į mane nes vienintelė šviesa kambaryje buvo mėnulis.

"Tavo draugė neiškentė" sukikeno jis.

Pavarčiau akis. "Keista, kad tiek metų ji tylėjo. Bet žinai, kad ir turėčiau ant jos pykti nes išdavė, bet esu begalo laiminga, kad ji taip padarė" nusišypsojau.

"Aš irgi" Mikey išsišiepė. "Tik žinai, tau reik išmokint savo draugę tiksliau nustatyt vietą ir bent jau namo numerį teisingą pasakyt" jis pavartė akis.

Aš nusijuokiau. "Tipiška Camila"

"Mama, tėti" atsidarė durys.

"Ką" Michael sušnabždėjo.

"Galiu miegot su jumis? Sapnavau košmarą" mūsų septynių metų dukra paklausė.

"Žinoma, ateik" pasakiau ir padariau vietos tarp mūsų.

PO 7 METŲ

"Su gimimo diena!" visi surėkėm.

"Ačiū" nusišypsojo Emma. Šiandien jai 14. Kaip greit bėga laikas.

Man 37, o Michael 38. Jaučiuos sena.

"Kaip jūs?" paklausė Camila, preidama prie manęs ir Mikey su Luke ir savo 6 metų berniuku.

"Seni" sukikenau. "O jeigu rimtai, tai labai džiaugiuos, kad šiandien mes vėl susitikom kaip senais gerais laikais. Džiaugiuos, kad aš su Michael ir turiu dukrą. Džiaugiuos, kad tu su Luke ir turit sūnų ir dar vieną stebuklą pilve. Džiaugiuos, kad Calum ir Ashton taip pat turi merginas ir vaikų, išskyrus Calum. Aš esu laiminga. Aš turiu viską. Ir viską myliu ką turiu"

Michael permetė ranką man per pečius ir priglaudė prie savęs. "Gražūs žodžiai"

"Aš laiminga" Camila linktelėjo.

"Aš laimingas" Luke nusišypsojo ir pakėlęs Ben - savo sūnų, nubėgo žaist.

***

Po kurio laiko likome tik mes suaugusieji. Buvo jau vėlu todel visi vaikai miegojo.

Visi sėdėjome ratu ir kalbėjom. Apie prisiminimus. Apie viską.

"Kiek Michael ašarų praliejo kai tu dingai" užsiėmė už galvos Ashton.

"Nu patylėk" nuraudo Mikey.

"Turėtume dėkot Adam ir Camila su Luke, kad dabar po 18 metų mes čia sėdime drauge" pareiškė Calum.

"Už ką jiems?" susiraukė Michael.

"Pirma tai Adam jus ir mus visus supažindino su Lauren priversdamas jus draugaut" pradėjo Ashton. "Antra tada tu mus supažindinai su Camila kuri pradėjo draugaut su Luke. O jeigu ne jų stiprūs santykiai, Camila nebūtų galiausiai pasakius kur tu esi, kai dingai"

Pažiūrėjau į Michael, jis į mane, o tada atsisukom į visus kitus.

Baigėsi tuo, kad mes padarėme bendrą apsikabinimą ir stovėjom taip.

"Viena didelė ir laiminga šeima" suburbėjo Michael.

"Myliu jus" pasakė Luke.

"Calum nespausk manęs taip"

"Atsiprašau Ashton"

Tada pamaniau, kad būtų puiki proga man kai ką pasakyt.

"Aš nėščia"

"KĄ?!"

THE END.

AČIŪ VISIEMS KURIE BUVO SU MANIMI IKI PAT ISTORIJOS PABAIGOS.
TURĖJAU NEMAŽAI SUNKUMŲ RAŠYDAMA ŠIĄ ISTORIJĄ. BET ŠTAI IR PABAIGA.
IR BEJE JI LAIMINGA KAS IRGI YRA KEISTA

p.s. pas mane pabaigos arba liūdnos arba banalios:)

!!!!!!! jeigu turite klausimų, rašykite viską į komentarus, pasistengsiu atsakyt, kad viska suprastumėte!!!!!!!!