[ Fake ] M.C.

33

"Filmų vakaras!" surėkė Camila ir iš virtuvės atnešė popkornų.

"Nemanai, kad yra labai banalu valgyti popkornus kol žiūri filmą? Ta prasme, tu tą darai nes tokia mada, o ne kad būtent žiūrint filmus tu užsimanai popkornų"

"Tu ir tavo išmanymai pradeda jau mane užknisti" suburbėjo ji.

Nusijuokiau iš jos žodžių ir paėmiau saują popkornų iš dubens kuris buvo jai ant kelių.

"Gi sakei banalu valgyt popkornus kol žiūri filmą" ji žaismingai pavartė akis ir išsiviepė.

"Pirmoji taisyklė: nesiginčyk su nėščia moterimi. Antroji taisyklė: tylėk nes nukasiu pirštus"

Ji išpūtė akis. "Nusijuokčiau, bet aš žinau, kad sugebėtum taip padaryt"

"Aš gi juokauju! Nenukasčiau tau pirštų. Tai tiesiog šlykštu ir žmogiškai neįmanoma"

"Aha... praeitą savaitę įkandai man į petį nes nedaviau pultelio" susiraukė ji. "Žiūrėk, dar dabar yra dantų žymė" ji patraukė maikę nuo savo peties ir parodė dantų žymę, kuri tikrai ten buvo.

"Eik tu, ne mano čia. Mano burna mažesnė, gal čia Luke?"

Ji pavartė akis. "Ha ha ha, kaip juokinga, mano vaikinas nėra kanibalas, bet va mano geriausia draugė tai tikrai yra, man reikėtų prie lovos spąstus pasidėt, dar naktį suvalgysi"

"Gerą draugę turi, duok numerį, paskambinsiu padėkosiu" paerzinau.

"Aš tiesiog patylėsiu"

"Gera mintis" nusijuokiau.

***

"Šitas filmas neįdomus" suzyziau.

"Jį rodo dar tik 3 minutes" ji atsiduso.

"Tai kas, matau, kad neįdomus"

"Po 6 minučių sakysi kitaip" pavartė akis Camila.

"Ne"

"Taip"

***
"Visai geras" nusistebėjau.

"Sakiau, kad pakeisi nuomonę!" ji apsidžiaugė laimėjus.

"Nesakei. Sakei, kad po 6 minučių, o praėjo 8" šyptelėjau.

"Ką... aj tiektos"

Nusijuokiau. Sakiau nesiginčyt.

***

"Einu į tualetą, padaryk pauzę" pasakiau. Ji linktelėjo ir pasiėmus pultelį paspaudė mygtuką.

Nuėjus atlikau visus savo reikalus ir ėjau atgal. Staiga sustojau ir pajaučiau kažką šlapio varvančio mano kojomis. Iš pradžių pagalvojau, kad apsisiusiojau, bet tada prisiminiau, kad aš nėščia.

"Camila!"

"Mmm" sumurmėjo.

"Vanduo nubėgo!"

"Tai išvalyk, gi grindims kenkia"

"Camila!!!"

"Nu kąą.... pala"

Netrukus ji atsirado prie manęs su išpūstomis akimis. "Galėjai pranešt, kad gimdai"

"Nu aš dar negimdau ir pati kalta, kad nesupratai ką turėjau omeny"

"Tiesiog eik į mašiną" ji pavartė akis.

Aš visur pasiremdama ramiai ėjau link mašinos, stengdamasi kažkur neišsidrėbt. Camila per tą laiką sugebėjo paimt daiktus ir paskambinti daktarui kuris priims mano vaiką privačiai.

"Dar tu ne automobilyje?" paklausė panikuodama kai pamatė, kad aš vis dar stoviu prie jo.

"Tu jo neatrakinai.." pavarčiau akis. Buvau gan rami.

"Aj taip, atleisk" sumurmėjo ir toliau stovėjo.

"Camila atrakink automobilį mums reikia į ligoninę!" surėkiau.

"Oj atleisk"

Ji atrakino jį pagaliau, daiktus numetė į galą, priekyje atitraukė toliau kėdę ir padėjo man atsisėst. Pati greit atsisėdo šalia ir pradėjom važiuot.

***

"Neviršyk greičio!"

"Aš skubu!"

"Vaikas dar nelenda, o taip darydama gali nužudyt mus visus!"

Ji sulėtino. "Tu teisi, atleisk"

Pavarčiau akis ir tyliai po nosim suburbėjau "Aš visada teisi"

"Aš girdėjau!"

"Tiesiog važiuok normaliai"