[ Fake ] M.C.

24

Michael pov.

"Laur- šūdas. Abigail! Aš namie!" Surikau įėjęs.

Netrukus ji pasirodė su plonu šilkiniu chalatu, pilnu veidu makiažu ir kava rankoje.

"Sakei kažką?"

"Ne, nieko" sumurmėjau.

Lauren niekada nebūdavo prisidažius namie jeigu niekur neina ir jai tai nerūpėdavo. Ji mėgdavo užsidėt jai per didelį megztinį, susirišt belekaip plaukus ir slinkti per namus. Man tai patiko.

Bet daugiau apie ją galvot negaliu nes tai tik dar labiau mane skaudina.

Praėjo laiko gan nemažai, bet aš vis dar negaliu jos išmest iš galvos. Jos akių,jos plaukų, nosies, rankų. Visko.

Visada maniau, kad netikros draugystės baigiasi tada kada pasakyta. Niekas nenumatė to,kad aš galbūt įsimylėjau tą merginą.

Ar tai meilė? Nežinau.

Iš vis kas yra meilė?

Gal kai svajoji apie maistą visą dieną ir kai grįžti namo pagaliau jo gauni?

Ar kai atidarai picos dėžę ir pamatai, kad joje yra ekstra sūrio?

Galbūt kai supranti, kad vienas žmogus yra būtent tas su kuriuo nori praleisti visą gyvenimą ir nė minutės neišleist iš akių. Matyti tik jos šypseną. Džiaugsmą. Matyti kaip tas žmogus lipa šlovės laiptais. Būti priežastis kodėl ji nustoja verkti. Ir niekada, niekada nebūti priežastis jos ašarų.

Manau atsakymas aiškus. Aš myliu Lauren Jauregui. Bet ar dabar tai svarbu? Ne.

Šiuo metu sėdžiu su mergina kuriai niekada nejausiu tokių jausmų kaip Lauren ir nė truputį arčiau.

Ar aš gailiuos? Taip. Labai.

***

"Užsisakom picos?" Atsidusau kai jau trečią kartą ji įjungė tą patį nuobodų filmą.

"Tu gal išprotėjai?" Išpūtė akis. "Aš laikausi dietos ir tu nori,kad prisiryčiau kaip stora karvė? Nesitikėjau to iš tavęs! Jokio supratimo!"

Pavarčiau akis ir vėl atsidusau. Negaliu patikėt, kad aš turiu su ta ragana dar gyvent vienoje patalpoje. Su ja neįmanoma išgyventi netgi tame pačiame kvadratiniame metre.

Abigail sėdėjo sukryžiavus rankas visą filmą. Na nežinau tiksliai ar visą,nes maždaug jo viduryje aš užmigau ir daugiau ačiū dievui nieko nemačiau.

Atsikėliau su baisiai skaudančiu kaklu ir pamačiau kitoje sofos pusėje, ten kur prieš tai sėdėjo Abigail, ją miegančią.

Trūktelėjau pečiais ir atsistojęs nuėjau į savo miegamąjį net nesiruošdamas nešti jos į kambarį.

***

Lauren pov.

"Šokoladinis" susiraukiau.

"Vanilinis"

"Šokoladinis"

"Vanilinis"

"Šokoladinis"

"Gerai tiektos. Šokoladinis"

Su Matthew pastarasias 10 minučių gynčijomės koks pyragas skanesnis ir kokį kept. Laimėjau ir dabar kepsim šokoladinį pyragą.

Iškišau liežuvį ir nusivaipiau. Matthew pavartė akis ir nusijuokė.

***

Po kokių 4 valandų, prisiminėm savo pyragą. Žinoma jis buvo ištrauktas juodas iš orkaitės ir išmestas.

"Gal picos tada užsisakom?" Pasiūliau.

"Gi žinai, kad nemėgstu" jis nusijuokė ir atsigulęs ant sofos padėjo galvą man ant kelių.

Atsidusau. Neneigsiu. Labai pasiilgau Michael. Jis buvo... kitoks. Jis buvo panašesnis į mane. Mes supratom vienas kitą.

Bet jis dabar laimingas su Abigail ir aš turėčiau būt laiminga su Matt.