[ Fake ] M.C.

25

"Atrodai pavargus" Camila sukikeno ir atsisėdo priešais mane.

Aš pakėliau galvą nuo rankų ir gurkštelėjau jau antrą kavos puodelį kuriuos išgėriau laukdama kol Camila ateis į kavinukę.

"Labiau jau išsekus.." papurčiau galvą.

"Aš tuoj" ji nuėjo užsisakyt dar man ir sau kavos bei pyragėlį.

"Na dabar gali pasakot"

"Tai kad nėr ką. Tik kažkas ne taip. Jaučiu tuštumą"

Ji išsišiepė ir bandė savo šypsena paslėpti su puoduku kavos.

"Ką tu prisigalvojai?" Numykiau, puikiai žinodama savo draugę.

"Tu pasiilgai Michael"

"Ne-

"Lauren"

"Taip.."

"Lauren gi sakiau man nereik meluo- ką. Gerai, visai greičiau pasakei tiesą nei tikėjaus" ji pasididžiavo savimi, o aš pavarčiau akis.

"Kas iš to. Aš jį paleidau. Jis turi savo gyvenimą, aš savo. Abu mes laimingi.."

"Bet ar tu tikrai laiminga?" Ji pakėlė antakį.

"Ne Camila. Ta ir esmė,kad ne. Bet aš dabar negaliu jo paleist. Jeigu prarasiu dar ir Matthew aš visiškai palūšiu. O aš to tikrai nenoriu" pradėjau sukt ratus ant savo smilkinių su pirštais.

"Nebandei jam skambint?" Ji paklausė.

"Gi pasikeičiau numerį, kad manęs nerastų, o jo atmintinai nemoku" sumurmėjau.

"Kaip čia viskas sudėtinga" ji suverkšleno ir aš silpnai šyptelėjau.

"Ačiū, kad manimi rūpinies ir stengies. Bet tu turi žiūrėt ir savo gyvenimo. Kaip su Luke?"

Jos veidas iškart nušvito išgirdus jo vardą. "Tiesą sakant labai gerai. Aš esu labai laiminga ir jis taip pat. Jis labai mielas, supratingas, gražus, roman- gal aš baigsiu" Camila nuleido akis.

"Ne, ne. Tęsk, nekreipk į mane dėmesio"

Ji atsiduso. "Lauren.. gi aš matau,kad tau sunku to klausytis. Nenoriu,kad tu dar labiau skaudintumeis" ji pažiūrėjo į mane liūdnomis akimis.

"Tu mano geriausia draugė. Aš esu labai laiminga dėl tavęs. Baik visada žiūrėt į mane" liūdnai šyptelėjau.

Ji atsisėdo šalia manęs ir stipriai apsikabinau. Nusišypsojau ir supratau, kad nesu viena.