Teaching Stupidity

11:03 AM

Ana šiuo metu buvo įstrigusi parduotuvės vežimėly. Ji galvojo, kad yra tokia maža, kad tilptu vaikų sėdynėje ir kai ji įsėdo, galvojo, kad lengvai gaus dvidešimt dolerių, bet dabar... ji buvo įstrigus.

Laikydamasi savo principų, ji nusprendė nesakyti Džeikui kol jis ją stumdė. Tačiau ji žinojo, kad jis žino. Ji taip pat žinojo, kad jos geriausia draugė Sidnė kuri šiuo metu myli jos šunį Čarlę labiau nei ją, irgi žinojo, kad ji yra įstrigus. 

Jie abu laukė kol ji prisipažins, bet ji nedrįso prašyti pagalbos.

Sidnė lėtai nusišypsojo."...Mes jau išeisime. Target'as dabar neturi daug daiktų. Kodėl gi tau dabar neišlip- " 

Ana pažiūrėjo į ją. "Nedrįsk. Man reikia...um. Man reikia pagalvių ir...lipdukų.Čarlei."

Sidnė pažiūrėjo į ją sekundei ."Kodėl  Čarlei reikia lipdukų?"

"Nes jai jie patinka! Nekaltink jos!" Ana bandė trenkti jai, bet ji pasitraukė.

Ana sukryžiavo rankas ir pažiūrėjo į moterį kuri išplėstomis akimis ją stebėjo."Ką?Niekada nematei merginos sėdinčios prekių vežime?!"

Moteris vis dar žiūrėjo, tik dabar jau nemaloniu žvilgsniu."Ar jums reikia pagalbos-"

Ana jau žiojosi sakyti, bet Džeikas buvo greitesnis. "Jai viskas gerai. Ačiū. 

Moteris pažiūrėjo į jį. "....Ar tikrai-"

"NESIKIŠK Į KITŲ REIKALUS." Ana pasakė prieš paimdama kamuolį nuo netoliese esančios lentynos ir metus į ją.

Sidnė ir Džeikas pažiūrėjo į ją prieš pradėdami juoktis. Moteris dabar pažiūrėjo į juos ir greitai nuėjo. Jai reikia džiaugtis, kad Ana nepataikė.

Jie taip juokėsi, kad net nepastebėjo mažo berniuko priėjusio prie jų. Ana pasiėmė žaislinį kardą ir nukreipė į vaiką. "Kas tu toks?"

Jis buvo...apvalus, bet žemas ir mažas. Vilkėjo žalią megztinį aukštu kaklu kuris vos siekė jo pilvą, tamsius džinsus kurie buvo sukišti į žalius batus nuo lietaus ir raudoną kepurę su supermenu kuri buvo aprišta aplink jo storą kaklą.

Viskas ką tu galėjai matyti tai jo tamsias akis, nes jis buvo užsidėjęs rudą popierinį maišelį ant galvos su dvejomis skylėmis akims. Vienoje rankoje jis laikė Burger King maišelį, o kitoje buvo pasaitas.

Anai reikėjo pasilenkti, kad pamatytu ką jis vedžiojasi. Višta. Tai buvo tikrų tikriausia višta. Kai berniukas nekalbėjo, Ana ištiesė žaislą prie jo galvos."Kaip tu įėjai į šitą prakeiktą parduotuvę?!"

Sidnė ir Džeikas nustojo juoktis, pažiūrėjo į berniuką ir vėl pradėjo juoktis. Sidnė net gi pradėjo verkti iš juoko. "Lauke plius trisdešimt laipsnių. Kaip jis išgyvena su šitais drabužiais?"

Berniukas pažiūrėjo į savo gyvūną. "Vilsonas padengtas kailiu ir jis išgyvena, tai kodėl negaliu aš?"

Sindė užsikosėjo nuo juoko ir pažiūrėjo į berniuką. "Kailiu? Nekalbėk su manim taip,  kai nežinai faktų, mažas berneli."

Džeikas pavartė akis. "Jam kokie šešeri, Sidne."

Berniukas užsikosėjo. "Plunksnos,kailis, tas pats. Jie suteikia šilumą gyvūnams, o mes juos nužudome. Suvalgome juos. Vilkime juos, kaip kokie savanaudžiai."

"Savanaudžiai? Kas tave moko? Man reikia tavo mokytojo." Ana pasakė berniukui ir bakstelėjo berniukui į kaktą su kardo galu.

Berniukas numetė pasaitą ir iš maišelio išsitraukė savo vandens ginklą. Vilsonas suprato, kad tai jo galimybė bėgti ir spruko. Berniukas nusitaikė su savo vandeniniu ginklu į trys paauglius.

Moteris suriko. "AR ČIA VIŠTA?!"

"Atiduokit savo pinigus, arba aš šausiu." Berniukas jiems pasakė.

Sidnė nusižiovaujo. "Taip ar taip man karšta. Šauk į mane."

Džeikas bandė nuslėpti savo šypsena. "Čia gali būti šlapimas vietoj vandens."

Ana trenkė jam į ranką "Tu šlykštus, Džeikai."

Jis patrukčiojo pečiais. "Jis berniukas. Mes kai kada būname šlykštūs. Koks tavo vardas?"

"Timis." Jis iš kart atsakė dar tikriausia nežinodamas, kad negalima šnekėti su nepažįstamaisiais."Bet vadink mane Evu."

Sidnė pažvilgčiojo į vežimą. Jie rinko daiktus savo kambariams universitetuose, bet matosi, kad parduotuvės nieko gražaus neparduoda. Taigi, jie išsirinko mažus daiktus, kaip puodelius, nuotraukų rėmelius ir panašius daiktus. "Pasiilgau Čarlės ir Čarlio. Nors ir sumuščiau jį, dėl to, kad suvalgė mano sausainius, iš tikrųjų. Timi, kur tu eini? Mes turim daug ką nuveikti."

Timis pažiūrėjo į ją."Kas yra svarbiau už mane?"

"Šokių vakaras. Išleistuvės. Universitetas. Kiek laiko tu turi? Tai ilgas sąrašas." Ji pasakė ir sukryžiavo rankas."Ši mergina-" ji linktelėjo į Anos pusę."turi šunį, kurį aš labai myliu ir aš manau, kad ji pasiilgo manęs tai... ir šitie du dabar nesibučiuoja, nes tikriausia tu sugadinai momentą."

Timis atsakė. "Poros verčia mane šlykštėtis."

Sindė pagriebė iš jo jo vandens ginklą prieš jam sumirksint."Poros tave verčia šlykštėtis, huh? Ar tu žinai kaip retai būną tokių porų kaip jie?" ji nusitaikė ginklu ir nuspaudė geiduką."Labai retai, mano drauge, ir kai tu susirasi savo gyvenimo meilę, tu juo prisiminsi ir prisiminsi kaip jie tave vertė šlykš-"

Ana pažiūrėjo į Sidnę. "Aš niekada nesakiau, kad myliu Džeiką."

Sidnė pavarrtė akis kartu su Džeiku ir pasakė. "Užsičiaupk, nes aš žinau, kad be Džeiko savo gyvenime tu numirtum."

Džeikas kvailai nusišypsojo, o Ana paraudo, ir pradėjo valytis vandenį nuo savo palaidinės ir veido.

Sidnė atidavė vandens šautuvą berniukui ir neužsidengė kai jis į ją šovė ir tada į Džeiką. "Jūs trys esate keisti."

Džeikas išsišiepė. "Mes geriausias žmonių tipas."

Timis atsisuko ir pasakė. "Vištos yra žymiai geresnės."

Ir tada jis nuėjo, o jo batai skleidė garsus nuo jo ėjimo.

Jie visi pradėjo juoktis kai Timis jau buvo dingęs ir jie jau jo nebematė ir nebegirdėjo.