Teaching Stupidity

3:28 PM

"Labaaaaaas Ana."

"Labas mama."

"Vis dar mokykloje?"

"Jo. Jau ruošiuosi eiti susitikti su tetą Gabe ir dėdę Čarliu."

"Jie pasimatyme?"

"Tikiuosi. Aš būsiu trečias ratas."

"Mes abi žinom, kad jie yra beprotiškai įsimylėję."

"Apie tai...kada tu supratai, kad myli tėtį?"

"Kai jis buvo iš manęs atimtas."

"...Paaiškink."

"Aš buvau šikna. Jis buvo didesnė šikna. Aš nežinojau, kad jam patikau ir buvau durna ir jį įskaudinau. Jis net nekalbėjo su manim kelias savaites. Aš jaučiau...pasimetusi, be jo."

"..."

"Aš myliu tą kvailį...žiauriai."

"Aš irgi myliu tėtį."

"Taip...kodėl tu klausi manęs apie meilę?"

"Na nes...man atrodo, kad aš kažką jaučiu. Džeikui."

"Ah...Džeikas Karsonas. Jis mielas, ar ne?"

"...Aš net nenoriu žinoti iš kur tu žinai jo pavardę ir kaip jis atrodo."

"Aš tavo mama. Man reikia ieškoti informacijos."

"..."

"Ar jis verčia tave šypsotis?"

"Pastaruoju metu labai."

"Verčia tave verkti?"

"Kai jis pasakoja apie savo asmeninį gyvenimą...taip."

"Ištveria tave?"

"Nesuprantu kaip, bet taip."

"...Pasakyk man kaip jis tave verčia jaustis visą laiką."

"Suglumusiai. Aš nenoriu jo nekęsti. Aš noriu jį apkabinti. Pabučiuoti. Juoktis iš jo keistumo. Suvelti jam plaukus. Sirgti už jį per jo žaidimus. Pyktis su juo ir tada po kiek laiko jam atleisti. Mama...aš noriu būti jo."

"...Taip jautiesi visą laiką?!"

"Tai blogai...ar ne?"

"Mergaite...tai blogai. Aš negaliu to sakyti tavo tėvui."

"Jis susprogs."

"Jis vis dar galvoja, kad tau septyneri. Užtikrink, kad Džeikas prie jo niekada neprisiartintu."

"Mama, ką man daryti?"

"Paskambink jam, Ana. Kiek laiko jau praėjo?"

"Apie mėnesis."

"Dieve! Tau reikia tai sutvarkyti. Paskambink jam. Greitai."

"Paskambinsiu."

"Tai mano dukrelė."

"Ačiū, mama. Tu tikrai padėjai."

"Dėl to ir esu, Ana, kad duočiau tau patarimų kai tau jų reikia. Myliu tave."

"Aš irgi tave.""