"Labas! Čia Ana. Atsiprašau, kad neatsiliepiau. Tikriausia dabar skaitau knygą arba mokausi. Tikiuosi, prisiminsiu paskambinti tau atgal."
"Labas. Tu tikriausiai miegi. Sekasi. Aš skaičiau knygą kai išgirdau savo tėvus pykstantis. Tai pradeda užknisti. Jie galvoja, kad jeigu jie bus susituokę aš būsiu laimingas. Aš ne idiotas. Aš žinau, kad jie nori skirtis. Jie tikriausia galvoja, kad man viskas gerai. Tai tiesiog...užknisa. Žinau, kad tėvams nėra sveika šitaip pyktis...ir kartais, kai tėtis prisigeria, jis pradeda muštis. Kažkada jis trenkė man į akį ir vos netrenkė su buteliu mamai į galvą. Atsimeni kai tu man sakei, kad aš nemoku būti dėkingas? Tu vėl teisi. Vos jie susipyksta, aš gaunu begales dovanų. Jie turi pinigų, bet ne širdis. Aš nesupratau kaip man buvo gerai kai turėjau tave, iki tol kol tu dingai. Aš pasiilgau tavęs, Ana. Aš ilgiuosi tavęs taip, kad net pradeda skaudėti."
"Žinutė išsiųsta."
YOU ARE READING
Teaching Stupidity
Short Story"Alio?" "Hey... čia Ana?" "...Žiūrint kas teiraujasi?" "Ji mano mokymosi partnerė?" "Uh...išsikrauna telefonas...trakšt.Trakšt. Negirdžiu tavęs." "...Tai net nebuvo popierius..." "TRAKŠT .TRAKŠT. NESUPRANTU KĄ SAKAI. IKI." Šioje istorijoje mergina v...