Teaching Stupidity

8:28 AM

"...O jeigu jis nepasirodys? Gal jo tas išsiskyrimo juokelis nebuvo toks jau ir juok-" Čarlis užsičiaupė kai Gabė trinktelėjo jam į ranką. Jis švelniai ją stumtelėjo, ir ji nukrito ant šaltų oro uosto grindų.

Ji pakėlė savo koją ir įspyrė Čarliu į šikną. Jis pasižiūrėjo į ja, o ši parodė jam vidurinį pirštą. Ir tada pasigirdo šauksmas, kai Čarlis pagriebė ją už kojos ir pradėjo tempti.

Rodėsi, kad žmonės šįryt buvo pavargę, nes vos tik atsisukdavo iškart ir nusisukdavo.

Ana nusišypsojo pažvelgdama į Čarli ir Gabe, ir užmerkė akis. Ji stengėsi nukreipti savo dėmesį atsistodama ant vienos kojos ir stengdamasi išlaikyti pusiausvyra. Nes jeigu ji dabar pagalvotu apie Džeiką ir jo juokelį apie išsiskyrimą tai ji tuoj pat išsikastu duobę ir ten pragyventu visą likusi gyvenimą.

"Ei...kaip tas tavo vaikinas atrodo, nes žmonės pradeda išeidinėti." Alisa paklausė pasukdama galvą nors ir Ana to negalėjo matyti. "Ir kaip....atrodo ta kita Alisa, norėčiau susitikti su ja ir gerai vožtelėti. "

Alisa, jos kambariokė, taip pat gavo laisvas vasaros atostogas, tik neturėjo kur apsistoti. Taigi būdama metų geraširde, Ana išprašė tėvų leisti jai pasilikti dviems mėnesiams. Jie sutiko, tik Ana dar nieko nepasakei Alisai apie taisykles.

Ana suvirpėjo. "Jis ne vienas iš jų, aš užuosčiau."

Čarlis nusižiovaujo, o Gabė pažiūrėjo į jį. "Taip. Gerai."

Alisa nusijuokė. "Man jis patinka."

Gabė pažiūrėjo į ją vis dar būdama ant grindų. "Geriau nelįsk, sese."

Visi pažiūrėjo į Gabe išplėstomis akimis.

Ji susigūžė. "Ką?Čarlis mano."

"Įžnybk man. Gabė dabar tikrai to nedaro." Fara sušnabždėjo ir suspiegė kai Čarlis jai įžnybė. Fara sukišo rankas į kišenes ir ištraukė popierėlį. "Keturiolikmetės Gabės žodžiai-" 

"BAIK." Gabė staigiai pasikėlė nuo grindų ir bandė trenkti sesei.

Fara mirktelėjo, ir bėgo tolyn. "Čarlis, nors ir yra šešerių-"

"FARA AŠ TAVE NUŽUDYSIU!" Gabė nuskuodė pas ją, o Ana net nesuprato kaip jos mama įkišo jai į ranką ta popierėlį. 

Ana tęsė. "-bet jis yra labai-pala. Tai net nemiela-" 

"O PAŽIŪRĖK, DŽEIKAS ČIA." Gabė surėkė ir Ana sustojo, o jos akys susitiko su Džeiko. Gabė greitai išplėšė Anai iš rankų raštelį ir suplėšė. 

Pasigirdo kūkčiojimas, kai Ana bandė nusišypsoti. 

"Gerai draugužiai...einam...į dovanu parduotuvę?" Fara paklausė ir visi sutiko. Staiga ten liko tik Džeikas ir Ana.

"Labas, grituokle."Jis pratarė pirmas.

Kai jis ištiesė rankas, ji staigiai atsidūrė jose ir pradėjo verkti. "Džeikuti."

Jo kvapas į ją atsitrenkė, bet tai jai patiko. Ji ti priėmė ir suspaudė jį dar tvirčiau. "Dabar suprantu kodėl santykiai per atstumą yra kankinimasis." Jis pabučiavo jos plaukus. "Apsimeskime, kad tai niekada nenutiko, gerai?"

Ji nusijuokė kai jis nuvalė jos ašaras. Ji turėjo atsistoti ant pirštų kaip jos mama, kad galėtu jį pabučiuoti. " Myliu tave." ji sušnabždėjo ir jie atsitraukė nuo vienas kito ir žiūrėjo viens kitam į akis.

"Kaip?" Džeikas paklausė. "Netgi mano meilė tau turi savo sustojimo vietą vietą."

Ana aiktelėjo. "Ir kuri yra tavo toji 'sustojimo vieta'?"

Jis vėl ją pabučiavo. "Mirtis. Ir jeigu pomirtiniame gyvenime galėsiu tave mylėti, tai padarysiu bet ką, kad galėčiau tai padaryti."

Tai buvo taip miela ir lipšnu, kad ji verkė dar labiau.