Sėdėjau virtuvėje ir gėriau kavą. Atrodo jos negėriau visą amžinybę. Vis žvilgčiojau į laikrodį. Be penkių minučių keturios. Laukiau kol iš darbo grįš Kajus. Dabar labiausiai ko man reikėjo, tai kito žmogaus draugijos. Būdama su Kajumi beveik visiškai pamiršau praeities įvykius. Supratau, kad negaliu pasiduoti. Ypač kai dabar mano gyvenime atsirado šiokia tokia švieselė.
Sumaniau apsižvalgyti po namus. Kur tik beeitum ant sienų pakabinti paveikslai. Dėl senovinių daiktų nusėtų dulkėmis galima buvo spręsti, jog namuose seniai nebuvo moteriškos rankos. Daiktų neliečiau, nes visdėlto esu ne savo namuose. Nuvaliau dulkes nuo langų, paveikslų, suploviau indus, išploviau grindis. Įsijautusi į drabužių lankstymą visiškai nepastebėjau, kad Kajus stovi tarpduryje ir svajingai mane stebi.~Kajus~
Prieš mane stovėjo raudonplaukė, rudaakė mergina. Ji manęs dar nepastebėjo, tad turėjau progą ją nužvelgti. Ji stovėjo su aptemptomis kelnėmis ir plona maikute. Jos daili figūra vertė mane jaustis nesavu. Bet toli gražu nekėlė aistros. Aš ne toks kaip visi normalūs vyrai. Man daug svarbiau jog moteris būtų gera ir protinga, nei barbė užsidėjusi toną makiažo ir su dideliais apvalumais pilnais botakso. Stebėjau Alex gležnas rankas lankstančias mano, gal dešimties metų senumo, drabužius. Keista, tačiau dirbdama šį darbą ji plačiai šypsojosi.
~Alex~
Išgirdau atsikrenkštimą. Iš netikėtumo sudrebėjo rankos. Tarpduryje stovėjo žmogus apie kurį dabar galvojau visą laiką. Jo veide galėjau išvysti neslepiamą nustebimą.
- Neturėjau ką veikti, tad nusprendžiau aptvarkyti truputį namus, - greit sumečiau.
Jis nieko neatsakė, tik nusišypsojo ir įšėjo palikdamas mane toliau tvarkyti jo rūbus. Nesuprantu. Aš nejaučiu jam jokios aistros ar meilės, tačiau vistiek noriu būti su juo. Noriu atsirėmusi į jo petį stebėti saulėlydį. Noriu kartu eiti į parką. Šiuo metu man reikia tik būti su juo, nes kažkodėl jaučiu jog tik jis mane gali ištraukti iš viso šito susikaupusio liūno ir padėti atsistoti ant kojų. Nuo dviejų valandų stovėjimo paskaudo nugara, tad nuėjau į apačią ir atsisėdau ant sofos prie Kajaus.
YOU ARE READING
Vilkai, sužadinę manyje aistrą
RomanceAistra kadanors pasiekia mus visus. Nesvarbu ar tai aistra knygoms, filmams, sportui ar partneriui. Tačiau štai kas nutinka kai ji tapusi kaip narkotikas...