Don't Look At The Past (baigta)

45

-Della, tu nerimtai? - paklause Tadas.

-Tadai rimtai. Aš laukiuosi..

-Dukra tai puiki žinia, - apsidžiaugė tėtis.

-ačiū tėti,-nuėjau prie tėčio ir apkabinau jį stipriai.

Atsitraukiau. Tadas žiūrėjo į kažkur toli ir nereagavo į nieka.... Aš kadangi nebenorėjau valgyti, įšėjau iš ten. Nuėjau į svetainę kur mano mažylę gulėjo ant sofos ir žiūrėjo filmukus. Tad prisijungiau prie jos. Abi įsitaisem ir žiūrėjom.

##Tadas##

Negaliu patikėt, kad mano mylimoji laukiasi kito vaiko... Žinoma skaudu, bet teks susitaikyt. Aš užauginsiu tą vaiką. Jis mane vadins tėčiu. Nebepaliksiu savo meilės. Kad ir kaip kiauliškai pasielgiau, daugiau nebedarysiu. Stengsiuosi vėl sukurti šeima, nes man to reikia.

-Tadai, apie ką galvoji?-paklausė.

-apie Della. Ir kad ji laukiasi. Tai galvoju užaugint kaip savo vaiką. Nes tas tipelis tai nesidomi, alkoholikas...

-tiesa sakai. Ir tau pritariu, kad vaiką užaugint kaip savo. Reikęs pasistengt, kad tas Modestas neprisiartintu prie dukros.

-ačiū,man jūsų palaikymas daug ką reiškia. Gerai einu pažiūrėt kur jos.

-gerai ir prižiūrėk jas, kad niekur nedingtu. Nes man dar į darba reikia grįžti.

-gerai.

Atsistojau nuo kėdės ir nuėjau į namo vidu.

Savo princeses radau miegančias svetainėje ant sofos. Jos abi taip mielai atrodo, bet reikia nunešt į lovas. Pirmiausia nunešiau savo gražuolė dukryte. O po jos ir savo mylimaja. Ji taip ramiai miega. Paguldžiau ją į jos lova ir užklojau ir apkamšiau. O pats įšėjau iš kambario ir nuėjau į savo kur pasiėmęs kompiuterį dirbu prie tėvo pridarytos nesąmones...

##Della##

Atsibudau kai jau buvo tamsu. Išlipau iš lovos. Išėjau iš kambario ir nuėjau tiesiai į virtuvę, kadangi mano pilvas maršus grojo.

Atėjus į virtuvę atsidariau šaldytuvą. Žinoma radau vaisiu ir visokio kitokio maisto, bet mane labiausiai viliojo tas šokoladinis tortas. Tad ir pasiėmiau jį. Atsisedau ant stalo ir pradėjau valgyti. Labai gardu.

-ko nemiegi? - mane išgąsdino balsas virtuves tarpduryje. Ten buvo Tadas.

-noriu valgyti. O ko tu neišvažiavęs?

-man leido pasilikt. Vistiek namo nenoriu.

-aišku

-aj beto skanaus.

-ačiū.

-duosi man?

-imk. Vistiek jau nebenoriu. Tadai gali paduot sultys?

-žinoma

Jis man padave sultys, kurias kaip mat išgėriau ir nuėjau atgal į savo kambari. Atsiguliau į lova ir užsimerkiau.

Kai jau buvau vos ne mieganti, pajutau rankas ant liemens....