Mergina dar visai jauna tampa mama.....vaiko tėvas dingsta...ką sakyti tėvams? ką galvos aplinkiniai? draugai? giminės? sužinosite šitoje istorijoje.
Della-geraširdė mergina. jai vos 15. jos visas gyvenimas pasikeis po vieno vakarėlio. į kurį atsite...
Atvažiavau į darbą. Mano nuotaika buvo sugadinta. bet kai pamačiau Chose prie savo kabineto durų prisiverčiau nusišypsoti.
-labas rytas,-pasisveikino.
-Labas Chose. Kokios žinios?
-Panele Della pas jus atvažiavo Louisas ir sake, kad šiandien jums kojas pagaržins.
-Aj tiesa. Ačiū, kad priminei.
-tai kaip su tuo?
-siaubinga žinok. Jis ne tik dulkinosi su kita, bet ir verčia miegoti toje pačioje lovoje. Jis visada grasina mūsų dukra...
-viskas susitvarkis, pamatysi. O dabar einam. Neverskim Louiso laukti.
-gerai
Įsikybau jam į parankę ir nuėjome vėl į tą pačia vieta.
-labas rytas, Della.
-Labas Louisai.
-prašau sestis ir nusiimti batus.
-gerai.
Nusimoviau batus. Jis paėme mano koja ir pasidejo ant savo kojos, kad jam butu patogu piešti. Šikart paprašiau, kad darytu vijokliu raštu. Ir žinoma jam tai puikiai sekasi. Visa laika prakalbėjom apie praeity. Pasirodo jis irgi turi vaika. Irgi mergaite. Jos motina jam prie durų ją paliko. Jis buvo tik 17. Žinoma dabar jo gyvenimas susitvarkė turi žmona ir dar 1 metukų sūnų.
Kai pabaige basomis ėjau į savo kabinetą. Žinoma ir vėl popieriais nukrautas stalas. Pabaigus dirbti su popieriais ėjau žiūrėti visokiu dalyku. Kas pasaulyje dedasi, kokios mados ir t.t. kadangi vis dėl to tekėsiu tai reikia ieškoti vestuvinės suknelės. Nieko man patinkančio neradau. Sugalvojau pati pasidaryti. iš stalčiaus pasiėmiau balta popieriaus lapą ir paprasta pieštuka. Pradejau piešti. Net nepastebėjau kai buvo jau laikas važiuoti namo. Susirinkau savo daiktus ir užrakinau kabinetą. Žinoma buvo likę tik apsauginiai. Atsisveikinau su jais nuėjau prie Tado mašinos. Žinoma vėl vairavo jo apsauginis. Atvažiavus į kiemą išlipau ir nuėjau namo. Namuose buvo tylu tikrausiai dukra jau miega. Nuėjau tiesiai į kambarį. O wow jis buvo perstatytas. Panašus į kambarį kai gyvenau bute. Žinoma prie stalo sedejo ir į kompiuterio ekraną sulindęs Tadas.
-patinka?
-kada spėjai?
-nu tu buvai darbe gan ilgokai tai spėjau.
-su tėčio pagalba.
-taip....
Nuėjau į rūbynė ir ten persirengiau į treningus
¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
Grįžus į kambarį pasiėmiau savo suknelės eskizą ir pieštuką. Atsisedau ant palangės ir toliau tesiau savo darba. Net nepastebėjau kaip Tadas jau buvo prie manęs ir žiūrėjo kaip piešiu.
-nuostabi suknelė.
-aha...
-ko pykta
-be nuotaikos.
Jis pamatė mano kojas.
-ir ant koju pasidarei?
-taip.
-gan gražiai atrodo.
-aha.
-einam miegot.
-gali eit.
-sakau einam,-na va ir vėl grįžo valdingasis Tadas.
-sakau, kad nenoriu.
-eini pati arba nutemsiu iki lovos,-pro sukąstus dantys pasakė.
-o jezzz, tu toks boba.
-ką pasakei?
-kad tu tikras boba
-patarčiau atsiimti žodžius.
-svajok.
Atsistojau nuo palangės ir priėjau prie komodos. Atidariau pirma stalčiu ir ten padėjau lapą. Nuėjau į rūbynę ir ten persirengiau į savo naktinius. Įšėjau iš rūbynės ir nuėjau prie lovos Tadas jau gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizoriu. Įlipau į lovo ir užsiklojau nusisukau nuo jo. Pradejau snausti. Tadas kaip visada savo raumeningomis rankomis prisitraukę mane arčiau. Taip ir užmigom...