Don't Look At The Past (baigta)

52.

Atsikeliau kažkada nakti. Buvo jau per karšta. Pradėjau krūteti lovoje. Nusiklojau kaldra ir bandžiau lipti iš lovos, tik Tadas greit sugavo mano ranka.
-kur susiruošei? - paklausė Tadas.
-nu Tadai, paleisk, noriu į tualetą ir beto man labai karšta...
-gerai.
Išlipau iš lovos ir tiesiai į tualetą nuėjau. Įšėjus nusirengiau drabužius ir tik su apatiniais nuėjau atgal į lova. Susirangiau, Tadas dar užkamše ir vėl pasineriau į miegus.

#rytas#

Atsikeliau labai vėlai... Su viena akymi pažiūrėjau kiek valandu. 11:55. Okay... Su abiejomis rankomis pradėjau trinti akys ir rangytis lovoje. Kol prisiruošiau lipti iš lovos. Išlipus iš lovos nuėjau į vonia. Nusiprausiau veida. Susišukavau plaukus. Iš vonios tiesiai į spintą. Ten apsirengiau juodas timpas ir didelė puma maike. Net neįsivaizduoju iš kur pas mane ji atsirado, bet tiek to. Nuėjau pas Delizą į kambari. Žinoma jos ten nebuvo. Nulipau laiptais į pirmą aukštą ir ten nieko nebuvo, nuėjau į virtuvę. Ten tarnaitės tvarkėsi.
-kas pusryčiams? - garsiai pasakiau, jos net klyktelėjo iš išgąsčio.
-labas rytas, panele. Šiandien pusryčiams omletas su svogunėliais, krapais ir paprika.
-mmm.... Turėtų būti skanu.
-valgysit?
-žinoma.

Papusryčiavus, įšėjau iš virtuves ir pasiėmus telefoną paskambinau Tadui:
-labas rytas mažute.
-labas, kur Deliza?
-ji su Hiramu. Vandens parke.
-aišku, o kur tu?
-darbe.
-man nuobodu.
-Della, gali namuose susirasti veiklos. Arba važiuok į darba.
-šiandien laisvadienis.
-nu aišku. Jei nori gali pas mane atvažiuot.
-puiku! - sušukau į telefoną.
-o dieve... Della nereikėjo spiegti.
-upss
-nu nieko, - pasake juokdamasis.
-gerai busiu už 20min.
-okyt laukiu.

Baigus kalbėti užlipau laiptais į viršu. Pasiėmiau megztini ir užsidėjau Adidas batus. Pasiėmusi telefoną, skuodžiau per durys. Įsedau į mašiną ir vairuotojui pasakiau, kad nuvežtu į tėčio agentūra. Buvome ten jau už 15min.
Nežinau kodėl, bet buvau laiminga. Pasišokinėdama nuėjau iki lifto, palaukus kelias minutes, kol atvažiuos, jis jau buvo čia. Stagiu judesių įlipau ir paspaudus 5 skaičiu, lifto durys užsidarė ir pradėjau kilti.
Atsidarius lifto durymis vėl staigių judesių įšėjau iš lifto ir tiesiai nuėjau į Tado kambari. Žinoma visi sveikinosi ir bla bla bla....
Iš lėto atidariau durys. Tadas kalbėjo telefonu ir kažkodėl buvo susiraukęs. Tyliai pradėjau eiti. Buvo susikaupęs, žiūrėjo į tuos baltus lapus ir net nepastebėjo manęs.
Baigęs kalbėti pakėlė akys į mane ir nusišypsojo.
-mažute tu taip greit.
-nu taip. Prašiau, kad vairuotojas greičiau vaižiuotu. Ko susiraukęs?
-su pirkėjais nesusitariu... Bet dabar viskas gerai.
-ar tikrai? - apeidama stala tariau.
-taip saulyte.
Atsisėdau jam ant keliu.
-nu pažiūrim, ką čia turim,- pradėjau žiūrinet tuos baltus lapus. Tai buvo sutartis...
Nieko įdomaus.
-mažute einam į kavinę? Nupirksiu šokoladinį tortuka.
-tikrai?
-taip,-su šypsena tarė.
-yey!!!
Šokau jam nuo keliu ir skubinau jam eiti....

Taigi atsiprašau, kad vakar ne įkėliau, bet iškilo problemų, kad negalėjau įkelt.