Don't Look At The Past (baigta)

6

-SARGYBA!!!

Ir per kelias sekundes čia jau buvo prisitate apsauginiai.

-taip panele. Ar šis kelia problemu?

-taip.

Priėjo Frankas su Džoanu, pakelę jį už pečių ir nutempę prie vartų.
Uždariau durys ir ėjau atgal....

#po dviejų savaičių#

Na ka įšaušo naujas rytas. Šiandien yra Ketvirtadienis ir ahhh reikia į mokykla. pasiražius lovoje įšlipau iš jos. Iš kart į vonia. Ten susitvarkius apsirengiau juoda adidas megztuką, juodas per kelieną plėšytus džinsus, ir vans'ai. Susidėjus knygas, įšėjau iš kambario. Nulipus žemyn nuėjau į valgomajį kur nebuvo dar tėčio. Keista jis visada pirmas buna. Po kažkiek laiko ir pasirodė jis...ir kažkokia blondinė...apsirengusi kaip k****....greit atsiradau prie tėčio.

-tėti, kas ji?-parodžiau į moterį.

-tai Camilla. bet ji jau įšeina.

Nu tai vėl jis pradeda. Prie du metus tėtis buvo pasidaręs mergišius, kiekviena diena vis kita moterys. Kai mane tai užkniso pabėgau iš namu pas Shaila ir gyvenau ten savaitė, kol tėtis atėjo ir manęs atsipraše. Bet dabar vėl prasideda tas.

-tėti vėl tu pradedi!!

-Della, suprask man to reikia.

-reikia? Tai gal eik į viešbutį, nesivedžiojas kažkokiu kaliu namo!!.

-Della!! Raminkis!! Ką norėsiu tą darysiu. Mano namai.

-oh tai dabar taip bus. Tai gal man gyvent atskirai, kad galetum kažkokias kalės tvarkyt ant to pačio stalo kur valgome!!!

-Della! Raminkis ir eik valgyt. Kol nepadariau kažko blogo.

-tada ir tu eik. Juk žinai, kad nemėgstu viena valgyti.

-gerai.

Abu nuėjome į valgomajį ir atsisėdome. Pradėjome valgyti, bet nei vienas nei kitas neištarę nė žodžio. Buvo labai nejauki tyla. Nesuprantu, kaip jis gali elgtis taip kai žino, kad jo penkiolikmetė dukra namuose. Šlykštu. Esu pasišykštėjus savo tėvu. Staiga mane supykino. Greit nubėgau į pirmo aukšto tualetą ir ten išvemiau viską ką buvau suvalgius. Netrukus tualetę pasirode ir tėtis.

-dukra kas tau?

-nežinau. Staiga tiesiog supykino.

Jis priėjo arčiau manęs ir pritupę prie manęs.

-dabar tu atrodai taip pat kaip ir tavo mama, kai laukesi tavęs....

-tu džiaugeisi, kad turėsi vaiką?

-buvau pats laimingiausias vyras, kol mano kiti draugai pykdavosi su savo merginomis. O aš laimingai gyvenau su tavo mama.

-tai kodėl jos dabar nėra čia? Kas buvo, kad jos nėra?

-supranti. Viskas vyko labai greitai. Su tavo mama gyvenau Kanadoje, kol....,-jis tada susimąstė.

-kol??

-kol viena vakarą pamačiau, kad ji mane apkvailino ir buvo su manim tik dėl pinigų. Žinoma tu jau buvai gimus, bet buvai visai mažytė, gal dviejų menėsiu. Tada susirinkau daiktus ir pasiėmiau tave ir atvažiavau čia į Los Andželą. Žinoma buvo sunku buti vienišų tėvų, bet buvau laimingas matydamas savo mergytė  augančia ir laiminga. Jei butum likus pas tavo motina nebučiau sau atleidęs. Ji pradejo paleistuvauti. Tai tau butu dar blogiau.

tuo ir pasibaigė mūsų pokalbis. Mačiau kaip tėčiui sunku apie tai kalbėt. Susitvarkius išvažiavau į mokyklą.

Kaip visada vaikščiojau su Shaila. Jai viska pasipasakojau, kas nutiko ryte. Ji viska įšklausė ir paguodė, kad viskas bus gerai. Žinoma ir ji man pasipasakoja. Bet dabar ne apie tai.

Po pamokų važiavau namo. Staiga mane vėl supykino ir džiaugiuosi, kad buvo maišelis. Mano vairuotojas pradėjo mane vežti į ligoninę ir kol važiavo paskambino tėčiui. Jis sakė, kad atvažiuos.

Atvažiavus mane greitai priėmė ir paguldė į palatą. Ten iš venos paėmė kraują tyrimams. Tėtis irgi buvo šalia. Laikė už rankos. Žino, kaip nekenčių ligoninių.

Po kažkiek laiko. Gulėjau lovoje ir gydytoja atėjo į palatą. Tėtis nesitraukę nuo manęs nei sekundei.

-laba diena.

-laba diena,-pasisveikino mano tėtis.

-turiu jūsų dukros tyrimų rezultatus ir mane tai pribloške.

Kai ji taip pasakė į galvą iš kart toptelėjo, kad sergu kažkokia liga.

-tai kokie jie?-paklausė tėtis.

-Della sveikinu būsi mama....

Vėl nauja dalys😃😃😃 ir nuotaika gera