Don't Look At The Past (baigta)

22

Pramerkiau akys...saulė ryškiai švietė pro langus, taip apšviesdama kambary. Pasirodo Tadas ilgai dar nemiegojo, nes dabar miega kaip užmuštas ir dar jo ranka yra man ant liemens ir jis labai arti manęs. Iš lėto pakėliau jo ranka ir atsiklojau. Padėjau po jo ranką pagalvę ir nuėjau į vonia. Ten nusimaudžius po dušu nusisausinau su rankšluoščių kūną ir juo apsiviniojus kūną nuėjau į drabužinę. Kadangi nežinau kur yra mano lagaminas, tad pasiėmiau Tado sportinės kelnės ir maikė. Apsirengus įšėjau iš kambario. Nuėjau tiesiai į dukros kambarį. Ji jau buvo pabudusi ir apžiūrinėjo kambarį. Mane pamačius atbėgo pas mane.

-mama!

-labas rytas mažylė.

-labas lytas mama.

-einam praustis gerai?

-gelai.

Nuėjomė į vonios kambarį. Ten nusiprausėme. grįžom atgal į kambarį. Perrengiau ir sušukavau plaukus ir surišau "eglutė". Viską susitvarkiusios įšėjome iš jos kambario ir patraukėme link laiptu. Nulipusios laiptais žemyn pasukome į virtuvės pusė. Atėjusios į virtuvę pasodinau dukra ant kedės. Paruošiau jai valgyt, o pati kaip visada suvalgiau tik obuoli. Kol abi valgėme ir kalbėjome į virtuvę su treningais įėjo Tadas.

-labas rytas,-pasisveikino jis.

-labas lytas,-pasisveikino dukrelė

-o tu? Ko nesisveikini?-paklausė manęs.

-norėtum,-pašaipiai pasakiau.

-nu kaip sau nori. Ir beje šiandien ateis mano draugai ir jūs abi turėsite irgi buti.

-ko Delizai prie suaugusiųjų sedeti?

-jie nori susipažinti su jumis.

-aha...ir beto man reikia rūbu.

-o tai iš kur tuos gavai,-parode į treningus kuriuos esu apsivilkus.

-am jie tavo?-klausiamai pasakiau.

-jie tau tinka, ypač kaip persimato tavo speneliai,-kai jis pasakė aš su plaukais užsidengiau krūtinė. Ir taip aš be liemenėlės.

-iškrypėlis,-pasakiau.

-na jau. Visai patinka matyti tokį vaizdą.

-džiaukis nebematysi.

-gerai gana...

-tai kelinta jie ateina?

-maždaug už valandos.

-aišku.

Pavalgiusi Deliza norėjo žaisti, tad nieko kito neliko kaip tik eiti į jos kambarį ir žaisti. Žaidem kol mūsų nepakvietė. Sutvarkiusios žaislus įšėjome iš kambario. Aš jau nuo mažu dienu mokiau Delizą susitvarkyti savo daiktus. Nulipiusios patraukėme į svetainė. Ten jau sedejo 7 žmonės pridėjus ir Tadą. Jie ramiai šnekučiavosi. Tik viena kažkokia blondinė buvo prilipusi prie jo. Jie mūsų kol kas nepastebėjo. Atsikrenkščiau. Visų akys atsisuko į mus.

-sveiki,-pasisveikinau ir nustačiau savo fake šypsena.
Prie manęs priėjo irgi blondinė, mėlynu akiu ir buvo apsirengusi labai stilingai.

-labas!-ji suspiegė ir padarė to ko nesitikėjau....apkabino. šiaip ne taip ir aš apkabinau. -taigi mano vardas Lara.

-aš Della.

-o tu gražesnė negu Tadas pasakojo.

what? Tadas apie mane pasakojo? Jam tai geruoju nesibaigs.

-ačiū.

Nuėjome ir atsisedau ant fotelio tiesiai į langą. Ant kelių pasisodinau Delizą. Jie žinoma visko klausinėjo manęs, kol Tadas vos ten nesimylėjo su ta blondinė. Žinoma man buvo pykta, kad jis taip elgiasi prie vaiko.

Pagaliau jie įšėjo. Deliza jau spėjo ant manęs užmigt. Tad švelniai pakeliau ją ir nunešiau ją į jos kambarį. Tada tyliai uždariau durys ir vėl grįžau į pirma aukštą kur svetainėje žiūrėjo televozoriu Tadas.

-kokio velnio tu kalbėjai apie mane?

-o ką? Negalima pasigirt?

-įdomu kuom? Kad prie savo dukros ant sofos vos nesidulkinai su tą blondinė?

-Della baik.

-užbaiksiu kai įšeisiu iš šių namu.

-tu niekada neįšeisi.

-tik tavo svajonėse,-pyktai pasakiau ir apsisukus ėjau iš svetainės, bet buvau sučiupta už rankos.

-Della. Apsiramink, nes nenori pamatyt manęs pykto.

-man neįdomu rytoj grįšiu į savo butą.

-oj negrįši. Nes busi sekama.

-aš tave į teisma paduosiu už tokį tavo elgesi ir dar paspausk stipriau ranka ir turėsiu įrodymų, kad mušiai mane,-su pasididžiavimu pasakiau. O taip žinau visus teisminius dalykus. Kol laukiausi Delizos perskaičiau daug knygu susijusiu su teismu. Jis greitai atleido ranka ir aš pasinaudojus proga įšėjau....