40

583 31 4
                                    

Taip dviese praleidom dar pora dienu. Žinoma buvo skaudu visa tai, kad praradau vaikelį ir tai, kad mano darbą, kuris buvo mano hobis viska sugriovė. Bet aš laikausi ir dar stoviu. Vistiek sužinosiu kieno čia darbas.

Dabar važiuoju į savo mados namus kurie jau pradeti restauruoti. Žinoma vidu reikia sutvarkyti tai su visais mano kolegomis susitarem, kad patys savomis rankomis viska ir sutvarkysim. Atvažiavau, pasistačiau mašiną į savo vieta. Žinoma yra ir išliks tos dienos prisiminimai, bet pasistengsiu gyventi toliau, dėl savo dukros, tėčio ir savo ateities.

Įėjau į vidu, čia jau buvo mano visi kolegos. Man jei visi kaip šeima, o ne darbininkai. Čia jau buvo išluoti stiklo šukes ir išnešti visi baldai. Tik sienos ir grindys netvarkyti. Tai pradejom darba. Pirmiausia dažem sienas. Norėjau juodai baltu sienu. Padarem taip, kad nudažem juostuom sienas ir galiu pasakyti, kad tikrai gražiai atrodo. Grindys sumaniau padarysi iš marmuro ir paklausiau kitu ir jei sutiko su šia mintim. Tai paskambinau tėčiui ir paprašiau, kad surastų kas daro marmuro grindys. Žinoma jis sutiko paieškoti.

Visi kartu susede ant žemes su plančetiniais kompiuteriais rankose ieškojom savo darbo vietoms baldu. Beieškodama prisiminiau viena dalyką. Mano kabinete yra paslepta labai maža kamera. Atsistojau ir su visais nuėjau į savo kabinetą. Suradau tą kamerą, kuri visiškai nepažeista. Prijungiau ją prie plančetinio ir pajungiau ką ji nufilmavo. Ką pamačiau tai mane sukrete tai buvo Tadas. Tadas ir dar su savo broliu ir tėvu viska čia ir sugriove. Visi buvo nustebė. Tiek pat kiek ir aš. Visa įraša nusiunčiau tėčiui.

Atsisveikinau su visais ir pajudejau namo. Kur laukė manęs jau dukra su Modestu. Grįžus namo radau juos abu žiūrinčius filmuką. Nu ten Modestas žiūrėjo, nes Deliza jau miegojo.

-pst, - tyliai.

-o Della jau grįžai? - Modestas pasakė irgi tyliai.

-taip. Galėtum Deli nunešt į lovą?-paprašiau.

-žinoma.

Jis paėmė savo tvirtomis rankomis dukra ir nunešė į kambarį. O aš nuėjau į virtuvę, nes buvau išbadėjus. Pradejau knistis po šaldytuvą kur radau Nutellos. Pasiėmiau sumuštiniu batoną, pasidariau miško uogu skonio arbatą ir valgiau.

-tai kokių naujienų yra? - paklause Modestas.

-taip, sužinojau, kas suniokojo mano mados namus.

-kas?

-Tadas.

-tas niekšas...

-žinau. Vaizdo įrašą nusiunčiau tėčiui jis turėtu man pagelbėt.

-kaip norėčiau dabar jį sukulti. Už tai, kad taip su tavim pasielgė.

Nustojau valgyti ir iš lėto nuėjau prie Modesto.

-Modestai nusiramink, jis gaus ko nusipelnė.

-Della aš su tavim taip nepasielgčiau. Apsaugočiau nuo visų. Della suprask tu man rūpi.

-Modestai ir tu man rūpi. Tikrai, bet dabar nusiramink.

Net nepastebėjau, kaip priartejome vienas prie kito... Ir po kelių sekundžiu mūsų lūpos susijungė...

O taip mes pasibučiavome....

Don't Look At The Past (baigta)Tempat cerita menjadi hidup. Temukan sekarang