20

849 34 0
                                    

Paėmus ant ranku dukra įšėjome iš tėčio kompanijos....važiavome namo. Atvažiavus labai skubejau, kad nesektu manęs tėtis ar Tadas... netrukus jau buvome prie buto durų. Greit jas atrakinau ir vėl užrakinau, kad niekas neįeitu. Nuėjome greitai į miegmajį. Iš spintos ištraukiau du lagaminus. Pradejau gražiai lankstyti rubus ir deti į lagaminus. Tai pabaigus nusprendžiau pakalbeti su dukra.

Nuėjau į svetaineė kur buvo Deliza ir ne tik....mano svetainėje dar stovėjo Tadas ir tėtis. Tadas žaidė su Deliza.

-kaip įėjot į mano butą?

-turiu atsarginius raktus.

-ir kodėl jums čia prireikė.

-Della prašau neįšvyk...,-prasitarė Tadas.

-tai nori, kad turiu per prievarta tekėti už tavęs?

-nežinau čia sugalvojo tavo tėtis.

-tu nesupranti. Aš nenoriu tekėti už tavęs ir sedeti jusų narvelyje. Todėl ir išvykstu.

-Della. Neleisiu tau išvykti.

- ir kaip gi?

-pasiimsiu anūkė ir tada tu jos nematysi.

-dukra nieko deta, tad gali prie jos nelįsti. Ji dar mažas vaikas.

-žinau, kad ji tau svarbi todėl eini su manim ir važiuoji pas Tadą į namus.

-kokios sąlygos?

-gyvensi pas Tadą ir susituoksi su juo. Ir man reikia antro anūko.

-svajok tėti apie antrą anūka. Man ir Delizos užtenka.

-nu pažiūrėsim. Gerai susikrovei lagaminą?

-taip...,-pykau ant tėčio, kad jis taip elgiasi. Negaliu patykėt, kad gyvensiu pas Tadą....ir tekėt už jo...nenoriu. noriu buti laisva. O dabar busiu suvaržytą visomis prasmemis.

Iš Tado paėmiau dukra ir ją paėmiau ant ranku ir apkabinau

Ops! Esta imagem não segue nossas diretrizes de conteúdo. Para continuar a publicação, tente removê-la ou carregar outra.

Iš Tado paėmiau dukra ir ją paėmiau ant ranku ir apkabinau.

-mamytė nevelk. Kodėl velki?-dar gerai neištaria kai kuriu žodžiu.

-mažytė mano. Dabar gyvensime kitur ir tu turėsi tėti.

-tėti?!

-taip tėti.

-noliu pas tėti.

-jis čia,-pasakė Tadas ir priėjo prie mūsų.

-tai tiu mano tėtis?-nedrąsiai paklause mažylė.

-taip dukrytė. Aš tavo tėtis. visus tuos metus buvau išvykęs ir nebuvau šalia tavęs.

-aišku,-pasakė Deliza.

Kai lagaminai jau gulėjo Tado mašinoje mes turėjome įšeiti iš mano buto. Pasiilgsiu jo.

Kai įsedome į mašiną aš iš kart prisegiai delizą. Paskiau pasiėmiau telefoną ir paskambinau kaylai.

K#klausau?

D#labas

K#laba diena

D#amm....šiandien nesirodysiu darbe ir dar rytoj. Poryt jau tikrai busiu darbe.

K#supratau bose.

D#iki

K#viso gero.

Baigus kalbėti telefoną įsidejau į kišenė. Staiga man iš akiu pabyro krištolinės ašaros. Nu nebegaliu. Kodėl kai bunu laiminga viskas turi sugriuti. Išvis nereikėjo aiškintis, kas toks yra Tadas. Galėjau tiesiog sakyti, kad išvykstu atostogu. O ištikruju bučiau visam iskridus. Taip begalvodama net nepajaučiau kaip atsijungiau.

Don't Look At The Past (baigta)Onde histórias criam vida. Descubra agora