Another life//Z.M

1.1

Aš esu Lily, baigus mokyklą nusprendžiau atvykt į Bradforda ir čia pradėt nauja gyvenimo etapą. Planavau tai ilgai, jau turiu butą į kurį vos nusileidus važiuosiu, o vėliau pradėsiu ieškoti darbo ko čia ir atvažiavau. Nors mama tam nepritarė, galiausiai pasidavė ir per ašaras išleido.
- Prašome, prisisegti saugos diržus netrukus leisimes.- stiuardesė pranešė, o aš pažvelgiau pro langą ir mačiau mikroskopini miestą.
Ne ilgai trukus, stovėjau ir laukiau savo lagamino.
- Štai ir jis.- tai buvo raudonas pats didžiausias lagaminas, na taip man juk visko reikia. Rankose dar laikiau maišelį ir ant pečių turėjau kuprine.
- Telefonas.- kalbėjau su savim mintyse.
Išsitraukiau telefoną ir iš leto ėjau link išėjimo,pradėjau googlint taxi numerį, bet neilgai paėjus atsitrenkiau į kažkieno krūtine ir telefonas išslydo iš rankų.
- Žiūrėkite, kur einate panele.- pakėliau akis ir pamačiau vaikiną,jis turėjo akis it šokoladas, griežtus veido bruožus ir juodus plaukus.
-Mano telefonas.- jis buvo sudužes,mano kūnų perėjo pykčio banga. Puiku, kuo dabar grįšiu namo?
- Atsiprašau, nors ir ne mano kaltė.- jis vis dar stovėjo ir žiopsojo.
-Tai gal bent savo telefonu leisite išsikviesti taxi, ar vis dar žiopsosit?.- jo veide pasirodė šypsnis.
- Parvešiu.- jis pagaliau kažką pasakė.
- Nemanau, kad gera mintis.- aš ką tik atsikridus sėsiu į kažkieno mašiną ir važiuosiu kaži kur.
-Nu,gerai tada eik peškom.- truktelėjo pečiais jis ir ruošėsi išeiti.
- Oh,gerai.-susirinkus manta ėjau paskui jį ir apsidairius pastebėjau,kad visi į mus keistai žiūrėjo. Pagaliau įšejom į lauką, Bradforde jau buvo vakaras ir šiek tiek buvo vėsu.
Prieš akis stovėjo Audi ir limuzinas, nei kiek nedvejodama sustojau prie Audi ir laukiau kol atrakins.
- Lelyte, ką ten darai?.- juodaplaukis atsisuko ir nežymiai nusijuokė.
- Aš ne lelytė, ir laukiu kol atrakinsi mašina.- man įdomu per kurią vietą aš jam lelytė, sukryžiavau rankas ir laukiau.
-  Sveiki, ponaiti.- iš limuzino išlipo vyras ir pasisveikinęs su juodaplaukiu atidarė jam duris.
- Lipi, ar ir toliau ten stovėsi?- jis paklause ir pakėlė antakį, o aš stovėjau šoke ir negalėjau patikėti.
- Lipu.- sumurmėjau pradėjau dėt daiktus kur sėdėjo jis.
- Leiskite, paimsiu jūsų daiktus.- pasiūlė tas pats vyras kuris atidarė juodaplaukiui duris
- Nelieskite, mano daiktų.- paraidžiu ir piktai pasakiau.- Ačiū.- nusišypsojau ir mums uždarė durelės.
- Persigalvojau,  tokios piktos lelytės nemačiau.- jis vėl nusijuokė, o aš pavarčiau akis.
- Kur mes važiuojame? Adreso taip ir nepasakiau.- pertraukiau tyla.
- Oj tiesa, nepagalvojau.- atsakė jis.
- Nu jo, kad galvot tai reikia ir smegenų.- nusišypsojau,o jis susiraukė.
Pasakius adresą visa laiką sėdėjome tyloje,po kokio pusvalandžio sustojome tikriausiai prie mano buto.
- Ačiū.- tiek pasakius išlipau ir uždariau duris.
- Pagaliau namai.- atsidusau ir pradėjau ieškot raktų. Atsirakinus buvau nustebina, viskas buvo kaip nuotraukoj, griuvau į lovą ir užmigau.

**
Okei, bandau vėl nauja :)
Prašau vote ir KOMENTARŲ❤