17 dalis

373 18 1
                                    

Mašinoje mano tėtis bučiavosi su kažkokia blondine. Kai jo žvilgsnis susitiko su manuoju jis atšoko nuo jos. Neiškentėjusi daugiau pradėjau bėgti. Girdejau,kad Mija bėga man iš paskos.
-Sustok,-išgirdau draugės riksmą,-tau reikia pasikalbėti su jo,-prabilo,kai atsisukau į ją.
-NE-sušukau,-jis išdavė mano mamą, o tai reiškia ir mane!
-Gal viskas yra ne taip kaip atrodo...-atsiduso.
-Tu dar ginsi jį?-supykau ant jos.
-Ne, aš tiesiog..
-Atleisk, aš turiu pabūti viena,-nelaukiau jos atsakymo ir išėjau.Mačiau,kad ji liko stovėti.
Negaliu patikėti,kad tėtis taip galėjo pasielgti. Juk jo ir mamos meilė buvo tokia nuoširdi. Galėjau jausti susikaupusias ašaras akyse.
Noriu,kad tai būtų sapnas, dabar atsikelčiau ir viskas pasibaigtu. Priėjau namus, pyktai trenkiau durimis sušukdama:
-Aš namie - . Iš virtuvės su šypsena veide išėjo mama. Skausmas padidėjo,o prisiminimai apie tėti ir blondine sugrįžo. Verkdama puoliau į mamos glėbį. Nežinojau ar teisinga dabar paimt ir pasakyt viską mamai,bet skaudint jos taip pat neleisiu.
-Kas atsitiko?-pažvelgdama į mane paklausė.
-Mama, tėtis..-mane pertraukė laukiniu duru trenksmas.
-Kira,-įlėkė tėtis.
-Išeik,-nežiūrėjau į jį.
-Kas yra? - mama klausiamai nužvelgė mus abu.
-Aš turiu su ja pasikalbėti,-atsakė tėvas.
-O aš ne,-atkirtau.
-Kira,dukrelė,prašau,-mačiau jo akyse ašaras.
Pažiurėjau į mamą, o ji tik linktelėjo paleisdama mano ranką. Ji išėjo.
-Tu neturi nieko pasakoti mamai,-sušnabždėjo jis.
-Nu jau ne, to nebus, tu neskaudinsi jos kol aš gyva,-sušukau.
-Išklausyk, ta mergina, ji klaida. Aš myliu tik tavo mama, prisiekiu.
-Aš netikiu tavimi,-nusisukau.
-Aš įrodysiu,tik prašau nepasakok to mamai.
-Darau tai tik dėl to,kad myliu ją,-pyktai suburbėjau ir pradėjau lipti laiptais į savo kambarį.

*Antradienis*.

Viską papasakojau Mijai.
-Tu pasielgiai teisingai nepapasakodama mamai,-nusišyspsojo.
-Manai?
Ji tik šiltai apkabino mane.
-Kaip galva?-keistai paklausė Rokas.
-Normaliai,-pavarčiau akys.
-O kaklas?-pašaipiai sumurmėjo, dabar viskas aišku.
Tik nuėjau į šoną, o paskui mane ir Mija.
-Oh. Gash. Ką jis tau sakė?-vos necipdama sušuko draugė, jai iš visų blogiukų labiausiai patiko Rokas.
-Šaipėsi, kaip visada,-atsidusau bei atsisėdau į savo vietą.
Kai į klasę užėjo Kajus.
-Kajau,-sušukau per klase,bet jis ignoravo mane.Norėjau prieiti, bet skambutis į pamoką neleido to padaryti.

-Norėčiau,kad poromis paruoštume referatą penktadieniui,- prabilo mokytoja.
-O poras galima rinktis patiems?-paklausė kažkuris.
-Ne,aš paskirsiu,-pasitaisė akinius.
-O ar būtinai merginos su vaikinais?-paklausiau.
-Ne, tu busi su beždžione,-"pajuokavo" Rokas ir visi puolė juoktis.
-Ha, vis geriau nei gauti kuola, kaip tu,-pavarčiau akis.
-Jau turim pirma porą,-staiga prabilo mokytoja.
-Tik ne su ja.
-Tik ne su jo,-beveik vienu metu sušukom.
-Tyla klasėje!- ignoravo mus mokytoja.
Pamoka pasibaigė,o aš nepatenkintai išėjau iš klasės. Taisiausi šukuoseną prie veidrodžio,kai kažkas prispaudė mane prie sienos. Ir tai buvo Tomas. Mano kvėpavimas pasunkėjo.
-Žinau,kad nori to paties,-jis sušnabždėjo.
-Ne,-atstumiau jį.
-Matau tai tavo akyse, tu trokšti mano lupų,-nusijuokė tas.
-Aš negraži ir neįdomi,-priminiau.
-Vis dar pyksti dėl niekų?
-Eik pas savo merginą,gerai?-pakėliau toną.
-Neaiškink man ka turiu daryti,-taip pat pyktai suburbėjo.
-O tu paleisk mane!-nepasimečiau.
Jis nervingai paleido mane ir ranka perbraukė sau per plaukus.
Greitu žingsniu nuėjau.
~Po pamokų.
Turėjau susitikti bibliotekoje su tuo debilu Roku.
-Tu vėluoji,-pavarčiau akis.
-Aš galėjau išvis neateiti,-nusijuokė. Ir atsisėdo šalia, susikeldamas kojas ant stalo. Atsidusau bei pradėjau garsiai skaityti užduotį.
Pasiūliau savo variantą.
-Ką manai?-atsisukau į tą bukagalvį.
-Per daug banalu,-numojo ranką.
-Tai pasiūlyk savo,-susinervinau.Jis pradėjo kalbėti  nesamones.
-Tai išvis ne į temą ,-sušukau.
-Nerėk ant manęs,-atsistojo tas. Nuleidau akys.
-Dabar padarai viska pati,rytoj parodysi man.-tarė kaip koks tėtis ir tiesiog nuėjo.Po velnių dabar dar turiu ir referatą viena daryti. PRAKEIKIMAS.

Bad boyWhere stories live. Discover now