Bad boy

10 dalis

*Ketvirtadienis*

-Kira,-išgirdau savo vardą.
-Taip,-atsisukau ir pamačiau Miją.
-Kur tu buvai dingusi!?-susiraukė draugė.
-Nepatikėsi.
-Palauk,-pradėjo mane temptis ant suoliuko esančio mokyklos kieme,-pasakok,-tarė,kai atsisėdau. Nusijuokiau iš jos. Bei papasakojau,kaip mane pagrobė blogiukai su Kristina. Kaip Tomas pabučiavo manę ir ėeliau parvežė namo.
-Aaaaa, tave pabučiavo Tomas!? - klykavo.
-Prašau, tyliau,-susigėdau nes visų dėmesys buvo atkreiptas į mus.
-Tu jam patinki!-padarė išvadą.
-Fuj,ne, jis tik sugalvojo kažkokį planą...-tariau nepagalvojus. PALA stop!
-Ką?-susiraukė draugė.
-Kam jis pabučiavo manę?-kalbėjau su savim.
-Tu keista,-pavartė akys draugė,-so, diskoteka šį penktadienį, ar jau žinai su kuo eisi?-pakeitė temą.
-Su Kajum,-bejausmingai atsakiau.
-Jus susitaikėt?
-Mes nesipykom,-patrūkčiojau pečiais.
-Mm,-numyko.
-O tu su kuo eisi?-paklausiau nusišypsodama.
-Dar nežinau,-greit ištarė,- na man jau laikas,-atsistojo ir išėjo. Ir dar sako ,kad aš keista.
-Nepamiršk tu mano nuosavybė,-kažkas sušnabždėjo man į ausį, tiksliau ne kažkas, o JIS. Tomas. Sutrikusiu žvilgsnių pažiūrėjau į jį.
-Šiandien po pamokų, lauksiu prie mokyklos.-tai neskambėjo kaip pasiūlymas, labiau kaip įsakymas.
Tik pavarčiau akys ir nuėjau į klasę.
~Po pamokų.
Lėtai uždariau spintelę. Ir užsisegus striukę nužingsniavau link mokyklos išėjimo. Vos man išėjus į lauką mano akys užkliuvo už Tomo atsirėmusio į motociklą, jis kaip visada atrodė grąsinančiai ir šiek tiek karštai? Ką aš nusišneku?
-Galėtum ir greičiau,-nepatenkintai sumurmėjo.
-Aš nesiruošiu niekur važiuoti su tavim!-sušukau.
-Pff, o kas tavęs klausė?-nusišaipė. Kaip paskutinė pirmokė pradėjau bėgti. Tačiau tai nepagelbėjo jis bėgo greičiau... Dabar buvau užkelta jam ant kupros.
-Paleisk!!-daužiau jo nugarą, kai jis ramiai žingsniavo link motociklo.-Kvailas šunsnukis!-keikiau jį. Jis numetė manę nuo savęs.
-Auč!-sušukau,-šiaip galėjai ir švelniau,-tariau.
-Sėsk,-sukomandavo. Jaučiuos kaip šuniukas,kuris klausosi visų komandų. Nenoriai atsisėdau ir apkabinau jį per juosmenį, kai mes pajudėjom. Važiavom man nežinoma kryptimi. Gal išvis jis dabar nusiveš mane į mišką ir išprievartaus? Tomas sumažino greitį ir mes pasukom  kažkokio miško takeliu.
-Kur mes važiuojam?-paklausiau.
-Pamatysi.-bejausmingai atsakė.
Kai pagaliau motociklas sustojo ir aš galėjau įžiūrėti kur mes esam.
-Čia gražu...-tariau apsidairiusi. Aplink miškas,o per vidurį teka upė,-kam tu mane čia atsivežei?-pagaliau paklausiau.
Jis tik nuėme šalmą ir atsisėdo ant akmens šalia upės.
-Nežinau, čia atvažiuoju, kai noriu pabūti vienas,-po ilgos tylos prabilo.
-Prie ko čia aš?-susiraukiau.
-Per daug klausimų, Kira.
Po jo žodžių atsisėdau ant akmenio šalia jo.
Kelios minutes tylos,kai pagaliau ir vėl prabilau:
-Ar Kristina žino apie šią vietą?-paklausiau.
-Ne.
-O kiti blogiukai?
-Ne!-sušuko,-ar tu visada užduodi tiek daug klausimų?
-Hmm.. man tiesiog įdomu,kodėl čia esu būtent aš? Ar čia tavo plano dalis?
-Užsičiaupk,-pavartė akys.
-Aš tik pradėjau,-sušukau, mano pyktis tiesiog virė.
Kai jis netikėtai pabučiavo mane,taip užčiaupdamas. Jis prisislinko arčiau manęs, daužiau jo nugarą, kai pagaliau pasidaviau. Apsivijau jį kojomis,jo rankos buvo man ant šlaunų, o mano pirštai žaidė jo plaukuose. Nežinojau ką darau. Dabar mano protas buvo tiesiog atjungtas. Mėgavausi jo lūpomis, jų skonis buvo tikrai saldus. Žinau,kad elgiuosi negerai ir bus pasekmės, bet... po velnių ką aš darau?
Bučinis baigėsi.
-Ne!-nušokau nuo jo, bet jis stagiai ranką manę sulaikė ir vėl prisitraukė.
-Tau patiko, tiesa?-jo veide žaidė velniška šypsena.
-NE!-sušukau,-nuvežk mane namo,-ištariau, kai pajaučiau kad mano akyse pradėjo kauptis ašaros. Visada buvau stipri, tik ne su jo... Jis visada priverčia mane verkti. Mačiau sumišimą jo akyse. Jis nieko nesakė,paleido manę, ir nuėjo prie motociklo.
-Važiuojam,-lėtai tarė ir užvedė variklį.Atsisėdau ir mes pajudėjom. Buvau labai pavargusi. Todėl negalėjau nei kalbėti, nei galvoti. Po 15 minučių kelio, mes atvažiavom ir galėjau matyti savo namus. Išlipau.
-Prašau, nepasakok niekam,-žinojau,kad prašyti jo veltui,bet...
-Juk žinai,kad niekada nieko neprižadu, - atsakė.
-Žinau..-sumurmėjau ir nuėjau. Pažadėjau. Pažadėjau sau laikytis toliau nuo blogiukų. Šis vakaras buvo klaida. Nekenčiu savęs už tai ką padariau.
-Maam,aš namie,-sušukau,vos įžengus pro duris.
-Turiu rimtai pasikalbėti su tavim,-atšaukė. Tik pavarčiau akys, tikrai nenorėjau kalbėtis, apie kažką su mama buvau per daug pavargusi.
-Taip,-atėjau į virtuvę, kur sėdėjo mama.
-Tu paskutiniu laiku, labai keista. Beveik nepasakoji, kaip sekasi mokykloje ir kas naujo įvyko, jau antra diena iš eilės tavę vėlai parveža, kažkoks keistas vaikinas ant motociklo,-išliejo,-o viskas prasidėjo nuo to vakarėlio,praeita savaitę. Ar nenori nieko papasakot man?-paklausė. Mane šokiravo,šokiravo tai kiek daug ji žino.Ji buvau daug  protingesnė nei maniau.
-Tik ne šiandien mama,-buvau tikrai nepasiruošus viską papasakot jai, būtent dabar,-prižadu , aš viską papasakosiu, tik kai būsiu tam pasiruošus, nespausk manęs,gerai?-kalbėjau švelniai ir tyliai.
-Aš lauksiu kiek reikės, nes tu mano dukra ir aš labai myliu tavę,-nusišypsojo, bei apkabino.
-Aš irgi myliu tave mama,-sušnabždėjau jos glėbį. Mano mama geriausia. Dar biški pasišnekučiavome ir aš nuėjau į savo kambarį. Patikrinau telefoną jame buvo žinutė.
"Nepamiršk rytoj 17:45h ateisiu tavęs, tavo Kajus xx.".
O ne, išvis pamiršau apie diskoteką,ką aš apsirengsiu?