Bad boy

1 dalis

*Sekmadienis*

- Omg! - Sušukau ir numečiau telefoną.

- Kas? - nusijuokė iš manęs Mija, atsisėsdama šalia.

- Kokia žiauri foto! - Iškišau jai telefoną su nuotrauka , kur vienas iš "blogiukų" laižosi su didžiausia prostitute mokykloje.

- Fuj - susiraukė draugė. - O žinai man patiko jis... - prikando lūpą susimąstydama.

- Ką!? Jis gi blogiukas, jo trokšta visos merginos mūsų mokykloje. - Pravarčiau akis, bei pasiėmusi pagalvę nuo sofos mečiau į ją .

- Žinau... jis niekada nepastebės manęs. - Atsiduso, kažką ten sau svajodama. O dievie, ji tokia naivi...

- Ne už ką gyvenime su juo ir kitais "blogiukais" nesusiriščiau, jie pasikėlę šikniai, ypač tas kiečiausias, Tomas ar kaip ten.. - Išpyliau viską ką manau apie vaikinus. Jie iš tikro nėra nieko verti, viską ką moka tai tik tyčiotis iš silpnesnių ir vilioti merginas.

- O tas Tomas tai toks sexi. - Prikando lūpą, toliau erzindama mane. Nenorėjau toliau tęsti šią kvailą diskusiją.

- Prašau nekalbam apie juos.

- Gerai, bet , Kira , pripažink, jis gražus. - Velniška šypsena papuošė jos veidą.

- Nemano skonio, - nusukau žvilgsnį. - Manau man jau laikas, - tariau trumpai pažiūrėjus į laikrodį ant sienos.

- Susitiksim mokykloje. - Nusišypsojo palydėdama mane iki durų. Užsidėjau striukę , apkabinau draugę ir išejau iš jos namų.
Ėjau gatve, lauke pūtė rudeninis vėjalis, dangus buvo apsinaukęs ir atrodė kad bet kuria minute gali prasidėti lietus. Visur buvo purvas ir balos. Nemėgau tokio oro, bet rudeni jis būdavo gan dažnai. Jau svajojau kaip ateisiu namo užsiviniosiu plėde ir išgersiu karštos kakavos. Liko tik pereit gatvę , kad galėčiau pasiekti savo kiemą. Apsidairiau įsitikindama kad mašinų nėra ir pradėjau eiti. Kai netikėtai pasigirdo garsūs mašinos stabdžiai, mašina sustojo prie pat manęs.

- Tu gal akla? - Pasigirdo pažįstamas vaikino balsas iš mašinos, pasukau galvą ir pamačiau mokyklos "blogiukus" sėdinčius mašinoje, o balso savininkas buvo tas pats Tomas.

- O tu pirmiau įsigyk teisės arba bent išmok važinėti, nes manau mano močiūtė tai daro geriau nei tu! - Surikau bei greitai pavarčiau akis. Jis atrodė gan nustebęs, kai mašinoje pasigirdo vaikinų juokas.

- Tomai, tave padarė šita moksliukė, - Vis dar girdėjau likusiųjų blogiukų kikenimus. Jis vis dar stovėjo su suspaustais kumščiais, kai aš neramiai kramčiau lūpą, atrodo prisidirbau...

*Pirmadienis*

- Ar taip ir pasakei? - Sušuko per visą klasę Mija. Mačiau didžiulė nuostabą jos veide ir tai man patiko. Aš žinojau, kad ji pati niekada neišdristų to padaryti . O aš tai pasakodama jaučiausi lyg kokia blogietė iš filmo.

- Šša, nerėk taip - nusijuokiau, pastebėdama kelių žmonių dėmesį.

- Gerai, bet... omg - susiėme už galvos vis dar negalėdama patikėti mano žodžiais, ji turbut manis, kad išprotėjau.

Kai į klasę užėjo Kristina (mokyklos didžiausia fyfa) su Tomu. Pastebėjau, kad jie dažnai kartu vaikšto ir turbut yra pora, tačiau man tai visiškai nerūpi. Blogiukas akimis lakstė po klasę, akivaizdu kažko ieškodamas arba tiesiog peržvelgdamas. Netrūkus Tomas metė į mane pyktą žvilgsnį, o aš pavarčiau akis. Kažkodėl tai nebijojau jo.

*Po trijų pamokų*.

Ėjau link valgyklos , kai kažkas čiupo man už riešo ir prispaudė prie sienos. Kūnu perbėgo nemalonus šiurpuliukai, kai nugara atsitrenkiau į sieną. Pakėliau akis, norėdama pasitikslinti ar tai tas žmogus, kuris manau ir pamačiau kad esu teisi, Tomo be galo pyktos akys žvelgė į mane. Bandžiau pabėgti bet ,jis abiem rankom iš dviejų pusių atsirėme į sieną, iš šono atrodėme tikrai keistai...

- Ko tau? - Nežiūrėdama į jį paklausiau. Bandžiau vaidinti, kad man ne rūpi, bet velnias, aš bijau, be protiškai bijau jo!

- Kaip tu, - pirštu badė į mane, - prakeikta moksliukė, drisai kažką sakyti man? - Vos nešukavo iš pykčio, tai galėjo reikšti, kad jis įniršęs. Oh, Kira, ką tu darai su žmonėmis, bandžiau pajuokauti mintyse, tačiau tai neskambėjo juokingai būtent šią akimirką.

- Nesuprantu apie ką tu - vaidinau. Tikėjausi, kad gal but jis pagalvos, kad apsiriko ir tai išvis ne aš vakar prisiroviau ant jo.

- Nevaidink čia. - Atkirto šaltai. Atrodo jis įsiminė mane, o kaip gi aš irgi įsiminčiau žmogų, kuris pažemino mane prieš draugus.

- Ar galėtum palikt mane ramybėje? - Sušukau trumpai pažiūrėjusi jam į akis. Mūsų žvilgsniai susitiko. Akimirkai įvyko kažkas keisto, kažkas kas privertė mane spoksoti į jį, jaučiaus visiškai nesava. O jis tiesiog pyktai žiūrėjo man į akis.

- Tomai, prašau palikti panelę ramybėje! - Sušuko pasipyktinusi kažkuri mokytoja. Tik tada pastebėjau , kad aplink mus susirinko pakankamai daug žiūrovų .

- Tu dar atsiimsi už savo žodžius - suriko, bei trenkė kumščiu į sieną šalia manęs, po to greitu žingsniu išėjo. Šis vaikinas rimtai psichas. Supratau kad puse mokyklos žiūri į mane, todėl tiesiog nubėgau į valgyklą. Akimis susiradau Miją ir nuėjau link jos.

- Labas, kas ten įvyko tau su Tomu? - Pasidomėjo klasiokė, sedinti prie vieno stalo su Mija.

- Kažkoks nesveikas yra - pravarčiau akis šiek tiek susinervinusi. Atsisėdau šalia.

- Taigi jis "blogiukas".. - Atsiduso "nuramindama" .

- Ką? Ar vėl kažkas įvyko? Vėl praleidau visas įdomybes - įsiterpė į pokalbį Mija. Priversdama visas nusijuokti. - Ką jis tau sakė? - Greitai pridūrė su nežymiu susidomėjimu akyse.

- Tu dar atsiimsi. - Pamėgdžiojau jį ir visos pradėjo žvengti.

Tikiuosi kas nors skaitys, ir būtų labai malonu sulaukti jūsų nuomonių! 💕