Bad boy

7 dalis

Jo ranka slydo mano pilvu. Mano kukčiojimas buvo vienintelis garsas šiame kambary. Viskas atrodo lyg sukosi. Ir mano širdis pradėdavo plakti greičiau vien pagalvojus, kas dabar turi įvykti. Ar jis tiesiog išprievartaus mane? - Tai buvo vienintelis klausimas, kuris šiuo metu sukosi mano galvoje. Jo ranka pasiekė mano kelnaites. Palaukiau kol jis visiškai atsipalaiduos ir nebelaikis mane taip stipriai, po ko nustūmiau jį nuo savęs ir pradėjau bėgti visu savo greičiu . Išlėkiau iš to prakeikto kambario ir bėgau koridoriumi.. girdėjau, kad jis vejasi mane. Bandžiau surasti bent vieną pažįstamą veidą, kai į kažką atsitrenkiau. Tai pabaiga.-pagalvojau. Dabar jis pagaus mane ir...

- Kira? - Išgirdau pažįstamą balsą šalia savęs.

- Prašau padėk man, - sušukau prieš save, stovinčiam Tomui. Man buvo nesvarbu, kad mano tušas buvo nutekėjęs, o akys raudonos nuo begalinio verkimo.

- Kas atsitiko? - Paklausė, kiek prisimerkęs. Aš žinojau, kad nėra tam laiko. Ir maniakas tuoj pat pasirodys čia. Taip ir įvyko.

- Mes dar nebaigėm , - Sau už nugaros išgirdau to pedofilo balsą ir tuo pačiu metu mano širdis ir sustojo, bijojau pasisukti.

- Drauguži, ji su manim, - pyktai paaiškino jam Tomas. Ar jis mano, kad ištaręs tai jis atstos?

- Atsiprašau, galvojau... - pasimetęs sumurmėjo nepažįstamasis, visiškai nustebindamas mane. Jis akivaizdu buvo vyresnis už Tomą, tačiau atsiprašė jo?

- Eik iš čia, - pyktai suburbėjo Tomas, o tas vaikinas pasitraukė. Atsidusau iš palengvėjimo, bei atsisukau į Tomą:

- Ačiū, - sušnabždėjau ir pažvelgiau tiesiai jam į akis. Nežinojau ar apkabinti jį ar geriau nereikia. Jo žydros akys taip pat pažvelgė į manąsias. Šį kart jos buvo švelnios ir šviesios.

- Jis nelies tavęs daugiau, - ištarė ir apsisukęs nuėjo. Nubėgau laiptais ir dairiausi ieškodama Mijos. Norėjau ko greičiau dingti iš čia. Vis dar jaučiau jo šlykščius prisilietimus ant savo odos.

- Kur buvai, aš visur ieškojau tav... ar tu verkei? - Sušuko Mija, turbūt pastebėdama mano nutekėjusi tušą.

- Einam. - Čiupau draugei už riešo ir pradėjau temptis ją link išėjimo. Keliaudama namo viską papasakojau jai. Nors tikėjausi, daugiau niekada neprisiminti to kas įvyko šiandien, žinojau, kad ši naktis dar ilgam pasiliks mano prisiminimuose.

~ Šeštadienis, 17h. Parkas ~

- Ar girdėjai ką pasakiau? - Išgirdau Kajaus balsą, kažką sakanti man, tačiau nesiklausiau.

- Aha, - Sumelavau, nenorėdama įžeisti jo.

- Ir ką gi? - Vaikinas sukryžiavo rankas ties krūtine, bei žiūrėjo į mane keistu žvilgsniu.

-Apie.... - ilgai galvojau, kol galiausiai neprisipažinau, - aš atsiprašau, aš nesiklausiau tavęs. - Nuleidau galvą, pajausdama kaip paraudonuoja mano skruostai.

-Kira, apie ką tu galvoji visa dieną? - Kažką pastebėjęs sumurmėjo vaikinas.

- Aš... - Tik tiek galėjau ištarti, aš negalėjau jam pasakyti, kad vakar vos manęs neišprievartavo kažkoks girtas vaikinas. Ne, tikrai negalėjau.

- Pasakyk man, - pareikalavo, uždėdamas savo ranką ant manosios.

- Aš negaliu, -papurčiau galvą, po ko pažiūrėjau į jį, tikėdamasi, kad jis viską supras ir paliks mane ramybėje.

- Ar tu nepasitiki savo vaikinu? - Susiraukęs paklausė. Jo žodžiai tiesiog šokiravo mane. Kaip jis drįsta taip vadinti save?

- Nuo kados esi mano vaikinas? - Nepatenkintai sušukau.

- Aš tik maniau... - nuleido galvą, atsidusdamas ir turbūt suprasdamas, kad taip nėra.

- Jeigu aš nuėjau su tavim į viena pasimatymą, tai dar nereiškia, kad tu mano vaikinas! Mes tik draugai, Kajau, DRAUGAI!

- Man tik pasirodė, kad tu jauti man kažką, kaip aš jaučiu tau. - Staiga jis pakėlė galvą ir ištarė tai.

- Kajau! Mes pažįstami vos savaitę! Apie kokius jausmus kalbi?

- Atsiprašau, nežinau kas man darosi... - jis atsistojo ir išėjo. Žiūrėjau į jį nueinanti. Neturėjau taip su juo kalbėti... Bet pastarąją savaitę esu kažkokia nervuota. Gal tai dėl Tomo? Dėlto, kad tiek daug pykstuosi su juo? Nežinau...
Atsistojau nuo suoliuko ir pradėjau žingsniuoti niūria gatve. Kapsnojo mažas lietutis ir pūtė rudeninis vėjalis. Šia akimirka buvau visiškai viena su savo mintimis. Galvojau apie tai kas įvyko vakar ir išvis apie viską. Kai staiga suvibravo mano telefonas. Lėtai ištraukiau jį iš kišenes, kai ant ekrano švietė ryškios raidės "Mama". Paspaudžiau žalią mygtuką ir pridėjau mobilųjį sau prie ausies.

- Klausau. - sumurmėjau į ragelį, nesavu balsu.

- Kira, ar tu vis dar su Kajumi?

- Ne, aš viena.

- O kada grįši namo?

- Nežinau, turbūt nakvosiu pas Miją.

-Kodėl?

- Mama juk šeštadienis. Pižamų vakarėlis ir t.t. - Sumelavau. Tikrai nenorėjau jai meluoti, tiesiog privalėjau. Negalėjau grįžti namo ir vaidinti juk nieko neatsitiko. Aš negaliu, tiesiog nemoku nieko nuslėpti nuo mamos, o ypač to, kas įvyko vakar.

- Na gerai, susitiksim rytoj, - kažką užjaučianti mama numetė ragelį. Dar biški pasivaikšiojau ir nuėjau pas Miją.

~Pirmadienis~.

Ir vėl į mokyklą. Kajus neskambino man nuo to keisto pokalbio parke. Sekmadieni visą dieną nuobodžiai žiūrėjau filmus ir tik kartais mama įsiterpdavo paklausdama ar aš alkana. O dabar aš sėdžiu pirmoje pamokoje ir kvailai piešiu širdeles ant sąsiuvinio. Mano dėmesį patraukė kažkas įsiveržęs į klasę.
- Atsiprašau už pavėlavimą, - pasigirdo duslus Tomo balsas. Mano kvėpavimas pasunkėjo, o klasėje įsivyravo nejauki tyla. Kai mano žvilgsnis susitiko su juo. Pasimetusi prikandau lūpą. Kai sunkus žingsniai pasigirdo per klasę. Jis praėjo šalia ir atsisėdo gale manęs.

- Mokiniai užsirašome namų darbus. - Pagaliau prabilo mokytoją. Pamoka pasibaige greitai. Vos nuskambėjus skambučiui. Visi pašoko iš savo vietų ir dingo už klasės durų.

- Ačiū dar karta, - šyptelėjau Tomui, prisiminusi, kaip jis išgelbėjo mane nuo to nesveiko.

- Už ką? - Nepatenkintai ištarė, kiek prisimerkęs.

-Už tai, kad išgelbėjai mane nuo to pedofilo,-atsidusau.

-Aš tikiuosi, kad po šito įvykio tarp mūsų nieko nepasikeis. - jo rimtas žvilgsnis baugino mane.

-Ta prasme? - Nesupratusi paklausiau.

- Mes vis dar priešai - sumurmėjo.

- Priešai , - beviltiškai pakartojau, o jis tik nusišypsojęs išėjo. Oh, kodėl ir vėl būdama tokia kvaila aš tikėjausi, kad mes busime draugais? Arba nebent nesipyksim. Kodėl? kodėl jis nori jog mes būtumėm priešais? Sušiktas blogiukas...