Bad boy

11 dalis

*Penktadienis,17:30h*

Prisiminimas apie vakarykštį Tomo bučinį kankino mane. Kiekvienas jo prisilietimas... Tai buvo klaida. Kodėl negalima grįžti atgal ir viską pakeisti? Ką aš sau galvojau pabučiuodama jį?
-Atrodai tikrai nuostabiai,-suplojo draugė,ištraukdama mane iš minčių. Buvau apsirengusi suknelę ir aukštakulnius .
-Apsisuk,-paprašė Sandra,-Kajui tikrai patiks,-nusišypsojo.
-Žinau,-sušnabždėjau ir šyptelėjau pamačiusi savo atvaizdį veidrodyje. Skambutis į duris.
-Tai turbūt jis, aš atidarysiu,-sušuko Mija ir nubėgo į apačią.
Po kelių Sandros "ddar viena detalė" nusileidau laiptais. Man prieš akys stovėjo Kajus.
-Wow, atrodai nepakartojimai,-sumurmėjo.
-Ačiū,tu taip pat,-nusišypsojau.
-Einam?-padavė parankę.
-Einam,-įsikibau į ją ir mes atsisveikinom su visais.
-Tu nepyksti ant manęs?-prabilo vos mums išėjus iš mano namų.
-Kodėl turėčiau?-nustebau.
-Na žinai… tas bučinis…
-Oh, tai tu turėtum pykti,juk tai aš atsitraukiau,-jaučiaus nejaukiai kalbėdama tokia tema.
-Bet tai aš pabučiavau tave.
-Tikrai neturiu pykti dėl to…-atsakiau bejausmingai.
-Juk žinai,kad man patinki,-jis sustojo.
-Taip,-greit sumaliau ir nusukau akys,- žiurėk,-parodžiau į mokyklos puse pakeisdama temą, iš ten sklydo garsi muzika ir didelis šurmulis,-mūsų laukia tikrai linksma diskoteka,-atsisukau į jį.
-Tikiuos,-patrūkčiojo pečiais ir pradėjo žingsniuoti link didelių mokyklos vartų Kajus.
Visą likusi kelią mes tylėjome. Kai pagaliau pasiekėm salę kur vyko pats veiksmas.
Visų dėmesys nukrypo į mus,bet visi toliau įsijautė į diskoteka kai aš tik dairiausi ieškodama pažįstamu veidų. Staiga mano akys užkliuvo už blogiukų, tiksliau už Tomo,kuriam ant kelių sėdėjo Kristina.
Bandžiau nekreipti į tai jokio dėmesio šokdama su Kajum, tačiau man prastai sekėsi…

*Po kelių valandų *

Buvau įsijautusi į šokį, kai grojo gera muzika. Aplink mane buvo daug žmonių, ir visi jie mokyklos mokiniai. Tačiau muzika baigėsi , ir aš turėjau kvailai sustoti. Akimis ieškojau Kajaus. Kai aptikau jį flirtuojant su kažkokia blondine,rimtai?
-Aš einu į tualetą,-sušnabždėjau jam į ausį.O jis tik linktelėjo, net nepažiūrėdamas į manę.Supykau ant jo. Greitu žingsnių ėjau per koridorių. Dar keli posūkiai ir tualetas. Viską padariusi nusiploviau rankas ir nusprendžiau parašyti sms Mijai ir Sandrai.
Kai ant ekrano švietė “išsiūsta”. Įmečiau telefoną atgal į tašę. Vos man atidarius duris į kažką atsitrenkiau.
-Atsiprašau…Rapolai?-šyptelėjau pamačiusi pažįstamą veidą.
-Ou,labas,-taip pat nusišypsojo.
-Su kuo tu čia?-paklausiau.
-Su sese,-pasikasė pakaušį .
-Mm, -numykau.
-Rapolai,-nuskambėjo jo vardas ir jis sklydo iš Kristinos?
-Ką veiki čia su ją?-ji susiraukė.
-Kristina,ramiau,-nuramino ją.
-Broliuk, tu gal visai durnas,juk tai jį pažemino mane prieš visa mokyklą.-paaiškino. Pala ji pasakė broliuk?
-Ir aš tuom džiaugiuos,buvai per daug pasikėlus.
-Ka?-ji buvo visiškai šokiruota,- Tu gi mano brolis, kaip tu drįsti taip sakyt?-pradėjo klykaut. Nieko nesakiau tiesiog stebėjau viską iš šono.
-Tiesa yra tiesa,- ramiai atsakė jis.
-Nekenčiu tavęs,-sušuko ir pabėgo ji . Turbut ir vėl skųstis blogiukams…
-Tu man nesakei, kad Kristina yra tavo sesė,-susiraukiau.
-Tu juk man taip pat nesakei, kad tau patinka jos vaikinas,-patrūkčiojo pečiais.
-Ka!?-sušukau.
-Tomas visiems papasakojo, kad tu kabinies jam ant kaklo, jis parodė nuotrauką,kurioje jus bučiuojatės -paaiškino.
-Mulkis,-prisimerkiau.
-Taip ir maniau,kad ten netikra nuotrauka.
-Man laikas,-sumaliau ir nubėgau. Dabar norėjau tik vieno. Užmušti tą kvailį Tomą.
Užėjau į salę ir ieškojau jo akimis. Mano nelaimei neradau jo savo akivaizdoj. Po dar kelių bandymu surasti jį pasidaviau.. tiesiog atsirėmiau į sieną koridoriuje ir nuslinkau ją žemyn susiėmusi galvą rankom, juk aš žinojau, kad tai jo plano dalis kam aš pabučiavau jį? Dabar visa mokykla galvos, kad myliu jį. Juk tai nėra tiesa…
-Kira?-kažkas paklausė.Pakėliau akys ir pamačiau Tomą.
-Kam tu sumelavai visiems!?-bejausmingai paklausiau,
-Mažute, tai nemelas,-nusišypsojo pašaipiai.
-Nevadink manęs taip!-atsistojau,-Juk aš sakiau,kad tas bučinis buvo klaida, kam tu sumelavai,kad kabinuos tau ant kaklo? Juk tu, tu kvailas mulki, užsikėliai mane ant kupros ir išvežiai, kai vėliau pats ir pabučiavai manę,-kalbėjau pakėlus toną.
-Bet tu atsakei į bučinį,-jis buvo visiškai ramus.
-Aš nežinau,kodėl tai padariau...-prisipažinau.
-O aš žinau,-jis artėjo link manęs, žinau,kad tai nieko gero nežada. Bet bėgti taip pat nesiruošiau. Jo akys buvo įsmegtos į manąsias. Galėjau jausti jo odikalono kvapą,nes jo kūnas buvo per daug arti manojo. Mano kvėpavimas pasunkėjo, kai jo ranka palietė mano skruostą. Po akimirkos pajaučiau jo lūpas ant savųjų. Atrodo viskas dingo. Širdis sustojo, o žodžiai, kurie buvo ištarti prieš kelias minutės buvo seniai pamiršti.
-Sakiau, juk tu eini iš proto dėl manęs,-sušnabždėjo man į lūpas. Grįžau į realybę.
-Ne,-užsimerkiau bei atsirėmiau galva į sieną supratusi,kad dar labiau sugadinau esama situaciją.
-Tavę jaudina kiekvienas mano prisilietimas,-jo ranka slido mano kaklu,-o bučiniai priverčia tavo širdį plakti du kart greičiau,-kalbėjo tyliai ir karštai? Ne, aš tikrai nesakiau karštai..
-Tai ne tiesa,-nustumiau jį nuo savęs,-tu esi eilinis šunsnukis,kurio aš nekenčiu,-išspjoviau žodžius jam į veidą.
-Vadink mane blogiuku,mažute,-jis prikando lūpą.
-Kaip  aš nekenčiu tavęs,-prisimerkiau ir ištarus šiuos žodžius tiesiog išėjau iš ten. Norėjau ko greičiau surasti Kajų ir grįžti namo.
-Kajau, aš noriu namo,-sušukau vos pamačiusi jį šokanti su tą blondine.
-Man laikas,bet mes susiskambinsime,-mirktelėjo jai. Ką? Ar jis rimtai?
-Kajau,kas vyksta?-paklausiau kai mes ėjom link išėjimo.
-Tu apie ką?
-Aš apie ta blondinę,-pavarčiau akys.
-Kira,nesijaudink ji ne mano skonio,-nusijuokė.
-Akivaizdu ji tau patinka,-suburbėjau.
-Ne,-papurtė galvą jis,-žinai,kas man patinka?-sustojo.
-Kas?-taip pat sustojau.
-Tu durnele, tu,- jo lūpos atsidūrė ant manųjų. Užsimerkiau ir prisiminiau Tomą. Ne aš neturiu galvot apie jį. Bučinis baigėsi. O aš tik išspaudžiau dirbtinę šypseną.
-Namo?-paklausė.
-Namo.

Vakaras ėjo labai lėtai. Negalėjau nustot galvoti apie Tomo žodžius. „-Sakiau, juk tu eini iš proto dėl manęs“- šie žodžiai vis skambėjo mano galvoje. Juk tai nėra tiesa? Aš nenoriu, NENORIU eiti iš proto dėl jo, jis tik eilinis šunsnukis. Turiu laikytis toliau nuo jo, Kira,- vis kartojau sau tai.

Labai atsiprašau,kad ilgai nekėliau dalių, bet tikiuosi kasnors dar skaitot 💕