Bad boy

20 dalis

*Penktadienis*

-Jūs visi žinote,kad šiandienai turėjot porose paruošti referatą, - gal pradėkime nuo mūsų pirmos poros tai Kiros ir Roko,-pro akinius pažvelgė į mus mokytoja. Taip mes nieko neparuošėm, vien dėl to,kad neatėjau vakar į biblioteką, po pokalbio su Tomu.
Nutariau prisipažinti mokytojai:
-Mes..- mane pertraukė Rokas.
-Štai jis,- iškėlė į viršų popierius ir nunešė juos mokytojai ant stalo.
Sumišusiu žvilgsniu pažiūrėjau į jį. Iš kur jis? Pamoka praėjo nuobodžiai kadangi visi pristatinėjo savo referatus. Po skambučio išėjau,bet buvau grubiai prispausta prie sienos.
-Tu durna gal, kur vakar buvai?- sušuko Rokas.
-Aš... aš..- išsigandau jo šauksmo, todėl nuleidau akys.
-Tu ne tik neparašei to sušikto referato,bet dar ir neatėjai!-kumščiu trenkė į sieną.
-Aš tiesiog turėjau...-nutylau, jaučiaus kaip vaikelis, kuris aiškinasi savo tėvui.
-Tu žinai kiek man jis kainavo? Ne tu nežinai,-užsimojo trenkt man. Atrodo mano pasaulys sustojo, ar jis rimtai trenks merginai?
-Rokai, tu pamiršai kad nemuši merginų,-išgirdau Igno balsą gale, kuris sulaikė jo ranką. Jis atsiduso,bei dar kartą žvilgtelėjes į mane išėjo.
-Ei,ar tu sveika?- paklausė Ignas. Nemaniau, kad blogiukas gali paklaust tokio klausimo.
-Taip,ačiū,- nusišypsojau.
-Kreipkis,- šyptelėjo atgal bei dingo iš mano akivaizdos.
Vis dar negalėjau pajudėti, vien pagalvojus kas būtų jei ne Ignas.
Grupelė merginų užpuolė mane savo klausimais. „Kas atsitiko?“ , „Ką sakė Rokas?“ , „Ką sakė Ignas?“ ir pan.
-Rokas norėjo trenkt man,o Ignas sustabdė jį vat ir viskas,-greit sumaliau ir prasibroviau pro jas. Kaip jos visos gali eiti iš proto dėl Roko ir kitų blogiukų? Iki šiol nesuprantu.
Po kelių pamokų ši žinia, apie tai kaip Rokas norėjo trenkt man,bet Ignas jį sustabdė išsiplėtė po visą mokyklą. Merginos šlykštinosi Roko poelgiu, bei pasakojo kaip įsimylėjo Igną, jos tokios kvailos.

*Tomo pozicija*.

-Dėl tavęs, kvailas šunsnuki!- Rokas prispaudė prie sienos Igną.
-Ką aš padariau?-iškėle rankas į orą Ignas.
-Rokai, ramiau,- priėjau prie jų.
-Tu žinai, kad jis pažemino mane visų akyse?- sušuko įniršes Rokas.
-Juk ne aš išplepėjau tai visai mokyklai,aš kaip tik sustabdžiau tave,-gynėsi Ignas,taip pernešdamas kaltę ant Kiros.
-Ta žiurkė galutiniai užkniso,- paleido Igną Rokas.
-Ka darysi?-sumurmėjau paklausdamas.
-Sumušiu ją,- su velniška šypsena atsisuko į mane. Susiraukiau.
-Juk žinai kokios bus pasėkmes...-sukryžiavau rankas.
-Nieks nesužinos,kad tai aš, ji tiesiog neturės įrodymų.
-Manau tai bloga mintis,- užprieštaravau.
-Sutarta, jūs man padėsit,- ignoravo mano žodžius Rokas.
-Ne,- iškėliau rankas,- aš tikrai tame nadalyvausiu ir jums sakau to nedaryti,-rimtai atsakiau.
-Atrodo kažkam patinka ta paprastukė,-šypsojosi Rokas.
-Nekalbėk nesamonių,- sušukau.
-Reiškias patinka,-šypsojosi ta savo erzinančia šypsena.
Priėjau ir trenkiau jam. Iš jo nosies pradėjo bėgt kraujas.
-Aš kaip jūsų vadas uždraudžiu jums mušt Kirą, anaip skrisit iš blogiukų,-sušukes išėjau iš klasės garsiai užtrenkdamas duris. Žinojau,kad Rokas taip nepaliks visko, žinojau ir tai labiausiai mane gąsdino.

*Roko pozicija*.

Tas šiknius trenkė man ir išėjo. Man nesvarbu ,kad jis vadas. Akivaizdu,kad jis įsimylėjo tą prastuke.
-Jus visi žinot,kad jis išprotėjes dėl Kiros,-pavarčiau akys atsisukdamas į likusius bei nusivalydamas kraują,- todėl mes turim pamiršt apie jį, bei nubausti ją.
-Nemanau,kad gera mintis priešintis Tomui,- suburbėjo Benas.
-Jeigu jis sužinos mums visiems galas,-prabilo ir Erikas.
-Jis nieko nesužinos,- sumurmėjau pyktai,- sutarta?- nužvelgiau visus.
Visi susižvalgė bei nenoriai linktelėjo.
-Puiku, po pamokų aptarsim detales,-nusišypsojau bei atsikėles išėjau iš ten tiesiu taikiniu į tualetą vis dėlto reikia nusivalyti kraują.
Pakeliui prie manęs prisirišo Kristina.
-Rokai,žinau,kad visko taip nepaliksi su Kira,tiesa?-nusišypsojo.
-Tiesa,-nesustodamas atsakiau.
-Ir koks tavo keršto planas?-paklausė. Staiga sustojau ir apsisukau.
-Kas tavo nosei?-susiraukė.
-Kristina, ko tu nori?-prisimerkiau ignoruodamas jos klausimą.
-To paties ko ir tu,-nusijuokė koketiškai,- keršto,-suburbėjo.
Mano šypsena užaugo. O ką? Kodėl gi mums nesusijungti?

*Kiros pozicija*.

Pamokos baigėsi. Buvau susiplanavusi ka veiksiu kai grįšiu namo, tai pažiūrėsiu filmą ir padarysiu pamokas, biškeli pasėdėsiu prie kompiuterio ir eisiu miegoti.
Ruošiausi išeiti iš mokyklos,kai pamačiau Kajų. Vos jam pamačius mane jis sugreitino žingsnį.
-Kajau,-sušukau ir pradėjau bėgti link jo.
Jis net nežadėjo sustoti ignoruodamas mane. Bet bėgti taip pat nepradėjo. Todėl lengvai jį pasivijau.
-Ko tu nori?-šaltai atsisuko sustodamas.
-Kajau po velnių aš nežinau kas vyksta tarp mūsų,-sušukau,-ar mes vis dar pora?-pagaliau paklausiau šio klausimo, į kurį atsakymą jau norėjau sužinoti seniai.
-Man atrodo mums neverta daugiau susitikinėti,- šito atsakymo labiausiai bijojau nenorėjau šitaip išsiskirti su savo pirmuoju vaikinu.
-Ne,-papurčiau galvą,-aš nenoriu skirtis,-suburbėjau.
-Tu jauti kažką Tomui...
-Iš kur tu ištraukei?Tai dėl to,kad tada paskambinau tą vakarą Tomui,o ne tau?-sušukau.
-Iš dalies ir dėl to...
-Kajau,aš nežinau,kodėl paskambinau jam, galbūt aš buvau girta..-nepabaigiau.
-Neneig to, -pertraukė mane Kajus.-Kira,aš žinau,kad jūs bučiavotes. Ir ne viena karta,-pažvelgė į mane. Staiga pajaučiau baimę,baimę,kad jis viską žino. Kajus tik nusisuko ir išėjo. Likau stovėt ten viena. Lėtai grižinėjau namo tamsiu parku viska giliai apmastydama. Nežinojau kas laukia manęs toliau.