Bad boy

9 dalis

(Iš Kiros pozicijos).

*Trečiadienis*.

Vos man įžengus į mokyklą, visi žmones keistai žiurėjo į mane. Tiesiog greit prabėgau pro koridorių ir užėjau į klasę. Švilpimas ir plojimai pasitiko mane ten.
-Kas yra?-paklausiau.
-Tu nuleidai Kristiną ant žemes, tai dabar tu žvaigždė,-nusijuokė kažkuri. Pro duris pasirodė blogiukai su Kristina. Keista,bet tarp jų nebuvo Tomo. Visi juokėsi, kol Rokas(vienas iš blogiukų) netrenkė kumščiu į stalą.
-Užtylkit, jei nors vienas prasijuokia - daugiau negyvena, aišku?-jo šauksmas nuaidėjo. Visi nutylo.
-O tu,-atsisuko į mane,-dar atsiimsi,-iškošė pro sukastus dantis. Kodėl aš jo labiau bijojau nei Tomo? Velnias prisidirbau.
~Po pamokų.18h.
Visa diena buvo tylu, kaip prieš audrą. Tomas atėjo į 3 pamoką, ir net ne karto nepažiurėjo į mane pyktai,ne kalbant apie žodžius. Išsitraukiau striukę iš spinteles. Greit sudėjau visas knygas. Ir pagaliau galėjau grįžti namo. Šiandien buvo papildomos pamokos. Todėl labai vėlai baigiau. Vos pravėrus mokyklos duris. Manę sutiko tamsa. Dabar yra lapkričio pabaiga ir labai greitai temsta. Įsidėjau telefoną į kišenę ir nužingsniavau tamsia gatvę. Tik mažos šviesios viską gelbėjo. Buvo keista,nes kai praeidinėjau pro parką ten nebuvo nei vieno žmogaus. Pagaliau užėjau į savo kvartalą , fak čia nėra šviesų. Ėjau lėtai nors manę ir baugino ši tamsą. Žingsniai už manęs privertė mane sustoti ir atsisukti.
-Ar čia kažkas yra?-drebančiu balsu paklausiau. Atsakymo negavau. Jau norėjau toliau eiti, kai ir vėl išgirdau žingsnius,tik šį kartą arčiau. Tiesiog pradėjau bėgti. "Jis" irgi bėgo.
-Padėkit,-sušukau tikėdamasi, kad kažkas išgirs, tik dabar pastebėjau,kad pasukau į kitą nuo namų pusę. Kažkas čiupo man už riešo. Pamačiau vaikiną su kapišonu.
-Aaaaaaaa,-mano klyksmas nuaidėjo. Jis uždarė man burną savo delnu. Ir iš kišenes ištraukė špicą, Pradėjau muistytis jo glėbyje. Po akimirkos praradau samonę.
***
Lėtai pramerkiau akys. Buvau pririšta prie kėdės. Šis kambaris buvo nedidelis labiau panašus į garažą. Staiga pamačiau Kristiną ir blogiukus. Tomas sedėjo ant kėdės, jo rankos buvo sukryžiuotos, o veidas susiraukes.
-Nu labas,-Kristina stovėjo prieš mane sukryžiavusi rankas.
-Ka jus man suleidot!?-paklausiau .
-Nebijok čia tik migdomieji,-nusijuokė pašaipiai Ignas(blogiukas).
-Ka jus žadat daryt su manim?-nedrąsiai paklausiau.
-Mes tik sumušim tavę ir viskas,-tarė Kristina. hahah ačiū tikrai palengvėjo.
-Ji juokauja,-pyktai ištarė Tomas.
-Mes tiesiog pažaisim,-paaiškino Rokas.
-Ką?-susiraukiau.
-Tau patiks mes žaisim slepines, tik tu slėpsis , o mes ieškosim, kas pirmas suras to nuosavybė ir busi.-pašaipi šypsena žaidė Beno(blogiuko) veide.
-Aš nenoriu,-ištariau.
-O niekas ir neklausia tavęs.-pyktai suburbėjo Kristina.
Erikas(penktasis blogiukas) atrišo manę.
-Mes skaičiuojam, o tu slepkis,-pašaipiai nusišypsojo Rokas. Aš tik atsistojau ir pradėjau bėgti. Išlekiau pro duris ir vaizdas mane šokiravo čia buvo begalė garažų. Ieškojau išėjimo. Norėjau namo, tačiau po 10 minučių praradau viltį. Atsisėdau ir atsirėmiau į kažkokį garažą. Pradėjau beviltiškai kukčioti.
-Suradau,-sumurmėjo kažkas. Žinau šį balsą. Tai Tomas. Pakėliau akys.
-Padėk man, prašau.-atsistojau prieš jį.
-Kodėl turėčiau?-nusijuokė.
-Nes...-nežinojau atsakymo,- gerai gali sumušti manę,-atsidusau.
-Kas sakė, kad ruošios tai daryti? Aš tik noriu paversti tavo gyvenimą pragarų.-velniška šypsena žaidė jo veide. Jis artinosi link manęs, o aš žengiau žingsnį atgal ir atsitrenkiau į garažą. Jis pasilenkė arčiau manęs. Ka jis ruošiasi daryti? Jis įsisiurbė man į lupas. Pirma akimirką, buvau šokiruota ir net negalėjau pajudėti, kai prarėjau blaiviai mąstyti bandžiau nustumti jį nuo savęs, tačiau man prastai sekėsi.Kai oras baigėsi pagaliau jis atsitraukė.
-Tu nenormalus, daugiau niekada nedaryk taip!
-O dabar važiuojam,-pyktai tarė ignorodamas mane, jis pradėjo mane temptis kažkur. Mes išėjom iš to keisto kvartalo. Jis padavė man šalmą, o pats atsisėdo ant motociklo.
-Navažiuosiu niekur su tavim!-sukryžiavau rankas.
-Gerai, gali pasilikti čia,-patrūkčiojo pečiais. Apsidairiau aplink tik miškai. Velnias...
-Aš bijau...-prisipažinau.
-Sėsk!-sušuko. Aš tik atsidusau ir atsisėdau. Apkabinau jo pilvą. Tai padarydama galėjau jausti jo raumenis. Jis buvo tikrai stiprus net labai. Mes pajudėjom žaibišku greičiu.
-Nebūtina taip stipriai,-jo žodžiai sugėdino manę. Viskas aplink buvo tobula. Dievinu greitį, todėl manę visada žavėjo motociklai, tik aš labai bijojau. Tačiau dabar suprantu, kad tai buvo veltui. Nors aš dabar ir sėdžiu ant motociklo su savo didžiausiu priešu, kurio draugai mane pagrobė, bet vistiek galiu džiaugtis šią akimirka, nes mano svajone išsipildė.
-Bijai?-išgirdau jo balsą,kuris ištraukė mane iš minčių.
-Ne,-atsakiau. O jis tik paspaudė gazą. Viskas aplink sukosi, mes važiavom beprotišku greičiu. Tačiau viskas turėjo baigtis ir jis po biški mažino greitį, tai reiškė tik vieną - mes buvom netoli.
-Lipk,- ištarė kai mes visiškai sustojom ir aš pamačiau savo namus.
-Ir viskas, tu galėjai daryti ką nori, o tu tik pabučiavai mane?-nustebau.
-Šiandienai užteks,-tvirtai atsakė. Akimirkai pažiurėjau į jo žydras akys, tačiau viskas pasibaigė ir jis išvažiavo. Žiurėjau į dingstantį motociklą ir galvojau. Kol kažkieno ranka palietė mano petį.
-A!-atsisukau,-Kajau, tu mane išgąsdinai!-sušukau. Pastebėjau rožes jo rankoje.
-Atsiprašau, tikrai nenorėjau,tai tau,-įteikė man jas.
-Ou,-buvau šokiruota,-ačiū,-sušnabždėjau ir nusišypsojau.
-Ar galiu kai ko paklausti?
-Taip,-pakėliau akys į jį.
-Aš suprasiu jeigu tu pasakysi ne,-pradėjo,-Tiesiog tu žinai, kad penktadieni vyksta diskoteka mokykloje, ir.... na ar norėtum eiti kartu su manim?-paklausė. Šudas.Visai pamiršau apie diskoteką.
-Ar tai pakvietimas?-nusijuokiau.
-Kaip ir,-patrūkčiojo piečiais.
-Tada aš sutinku.
-Aš ateisiu tavęs 17:45h?
-Puiku,nes pradžia?-norėjau pasitikslinti.
-18h,-tarė.
-Tai iki?
-Susitiksim rytoj,-atsisveikinau ir pradėjau eiti. Jis čiupo mano ranką, bei apsukes įsisiurbė į lupas. Tas keistas jausmas užplūdo kūną ir pagavau save lyginant Tomą ir Kajų. Fak. Atsitraukiau ir žengsniau žingsnį atgal.
-Atsiprašau, aš tiesiog negaliu....-nubėgau namo.
-Nu, ar turite pasiaiškinimą,panele?-prie durų mane pasitiko tėtis.
-Ką?-paklausiau, pagalvojusi,kad jis pamatė kaip Kajus pabučiavo manę. Tiktai ne tai.
-Kas tas paslaptingasis,kuris parvežė tavę ant motociklo?-palengvėjo.
-Adomai, palik ją ramybėje.-įsiterpė mama.
-Klasiokas,-bejausmingai tariau ir nuėjau.

Atleiskit kad taip ilgai nekėliau naujos dalies. tikiuosi dar kasnors skaitys .. Komentuokitt savo nuomonę, man labai įdomų ją išgirsti!💕