Bad boy

13 dalis

*Pirmadienio vakaras*.

-Kodėl turėčiau, tau padėti?- Tomo pašaipus juokas pasigirdo kito laido gale.
-Tiesiog prašau, atvažiuok,-silpnai sumurmėjau į ragelį.
-Kur tu?-jo balsas iš pykto pasikeitė į rūpestingo.
-Aš,-apsidairiau,-aš parke, -atsakiau.
-O tiksliau?
-Adresą atsiusiu žinute.
-Gerai,-numetė. Visiškai nesitikėjau, kad jis sutiks man padėti. Nusiunčiau jam žinutę. Ir dar kart surinkau Kajaus numerį. „Su abonimentu nėra galimybės susisiekti“.- vis kartojosi šie žodžiai. Kur jis po velnių yra? Nekantriai vaikšiojau pirmyn ir atgal, kai mano ausys pasiekė motociklo stabdžiai.
-Šok,-apsilaižė lūpas Tomas.
-O tu greit,-nustebau. Pamiršdama apie viską,kas įvyko šiandien.Pamiršdama apie savo pažadus, laikytis toliau nuo jo, nekalbant apie visus jo įžeidžiančius žodžius.
Užsidėjau šalmą ir atsisėdau ant motociklo.
-Taigi kokia mūsų misija?-paklausė.
-Surast Kajų,- po mano žodžių jo veidas susiraukė, o raumenis įsitempė.
-Kodėl paskambinai man? Juk žinai, kad nekenčiu jo.
-Tu ir manęs nekenti,-pavarčiau akys.
-Nesakiau to.
-Aš nesuprantu vieno - kodėl sutikai man padėt?
-Mažiau klausimų, aš galiu ir persigalvoti,-pagrąsino. Nutylau. Tiesiog pasakiau, visas vietas,kuriuose galėjo būti Kajus. Po jų mes pajudėjome.
Po kelių valandų ieškojimo, pamečiau viltį.
-Parvežk mane namo,-sumurmėjau.
-Bet mes dar nera...-nedaviau jam pabaigti.
-Tiesiog parvežk mane namo,-sušukau.
-Nešauk ant manęs,-taip pat sušuko jis.
-Atsiprašau...-nuleidau galvą. Jis tik pasuko į mano namų pusę. Visa likusi kelią tylėjome.
-Lipk,-jo pyktas balsas pasiekė mano ausys,kai mes buvome prie mano namų.
-Ačiū,-nusišypsojau.
-Už ką?-susiraukė,-juk mes nesuradome Kajaus,-pavartė akys.
-Ačiū už tai,kad sutikai man padėti,-sumurmėjau ir atsistojau nuo motociklo.
-Susitiksim,-nusišypsojau ir nuėjau link užėjimo.
Mačiau, kaip jis išvažiavo. Kodėl jis toks geras man?
-Kira,-kažkas ištarė mano vardą.
-Kajau!-sušukau pamačiusi draugą,-kur tu buvai?
-Nesvarbu,-iš jo burnos smirdėjo alkoholiu,- tiesiog pasakyk man,-jis vos pastovėjo ant Kojų.
-Tu girtas!-susiraukiau.
-Tai visiškai nesvarbu,Kira, tu turi atsakyti į mano klausimą,-jo veidas buvo visiškai rimtas,nors ir girtas,-Ar tu jauti kažką tam sušiktam blogiukui?
-Kajau, tu girtas, tau reikia išsimiegoti, einam į vidun.- ignoravau jį.
-Atsakyk man,-sušuko.
-Kas čia vyksta?-į lauką išėjo tėtis.
-Tėti, aš tau viska paaiškinsiu vėliau, dabar tiesiog padėk man.
Su tėčiu įvedėm Kajų, iki svetainės, ir paguldėme jį ant sofos.
-Ateik į virtuvę,-išgirdau griežta mamos balsą iš virtuves. Žinojau,kas dabar manęs laukia. Labai to nenorėjau.
-Ar jo tėvai žino,kad jis geria?-vos man įžengus į virtuvę mane užsipuolė tėvai.
-Ne, mama jis negeria,-sušukau.
-Kira, jis girtas pas mus ant sofos.
-Mes tiesiog susipykom, dėl to jis ir prisigerė,bet taip jis nedaro to-paaiškinau.
-O iš kur mums žinoti,kad tai jo pirmas kartas?
-Patikėkit manimi.
-Reikia pranešti jo tėvams.
-Ne, aš parašysiu jo sesei, tik nereikia tėvams,-paprašiau.
Mama purtė galvą.
-Ne,dukrelė, jie turi žinoti,-rimtai žiurėjo tėtis.
-Prašau,-sumurmėjau. Stebėjau kaip jie tarėsi ir sutiko nesakyti Kajaus tėvams.
-Ačiū,-apkabinau tėvus.Parašiau trumpa sms Sandrai apie tai,kad Kajus pas mane. Pažiūrėjau į laikrodį,kuris rodė 23h.
Laikas miegoti,kitaip neatsikelsiu į mokyklą. Išvis pamiršau apie namų darbus. Šudas.

*Antradienis*.

-Labas rytas,-sušukau, vos nusileidus laiptais iš savo kambario.
-Labas,dukrelė, valgysi?-ant sofos sedėjo mama ir žiurėjo televizorių.
-O kur Kajus?-nustebau prisiminus,kad jis vakar užmigo ant šitos sofos.
-Jis išėjo namo,-prisimerkė mama.
-Kaip?
-Jis pasakė,kad jam laikas ir nepalaukes,kol tu atsikėlelsi išėjo.
-Aiškuu...-numykau ir patraukiau į virtuvę.

~Mokykloje.

-Labas,norėjau padėkoti,už Kajų,kad leidai jam pernakvoti,-nusišypsojo Sandra.
-Kreipkis,-apkabinau draugę,-o kaip jis?
-Nežinau,sakė į mokyklą neis nes bloga jam, vėmė,-patrūkčiojo pečiais. Kaip gi, tiek išgėrė,-pagalvojau.
-Turbūt susirgo,-ištariau. Nenorėjau,kad ji žinotu apie girtumą.
Kai mūsų akivaizdoje pasirodė Mija,kuri mielai šnekučiavosi su Roku,vienu iš blogiukų.
Ji pamatė mus ir atsisveikino su juo pabučiuodama jį.
-Sveikos,-pribėgo ir nusišypsojo mums.
-Ar tu šnekėjaisi su blogiuku?-mano burna prasivėrė.
-Mija,jis turi merginą,-prie manęs prisidėjo ir Sandra.
-Nu ir kas? Čia mano gyvenimas, ir aš prašau jūsų į jį nesikišti,-pyktai atkirto draugė.
-Mija, mes tik norim tave perspėti,-suburbėjau.
-Tu juk nemyli jo,-papurtė galvą Sandra.
-Palikit mane ramybėje,-pavartė akys jį ir nuėjo kažkur.
~Per ilgąją pertrauką.
Ėjau iš valgyklos kai pamačiau dideli burį žmonių. Visi grūdosi ratuku. Iš ten sklydo keisti garsai. Pribėgau ir prasivėriau pro visus,kad pamatyčiau kas vyksta. Tomas trankė Rapolą,o Kristina šypsojosi.
-Baik,-puoliau prie jų,bei sustabdžiau Tomo kumštį. Kai visų dėmesys nukrypo į manę,-nedaryk to,-pažiūrėjau į jo dabar iš pykčio degančias ryškiai mėlynas akys.
-Pasitrauk,-jis nusuko žvilgsnį.Mačiau visa kraujota Rapolą.
-Ne,-tvirtai atsakiau.
-Pasitrauk arba trenksiu tau,-sušuko Tomas.
-Trenk,-sučiaupiau lūpas. Jis tik atsiduso ir atsistojo.
-Tomai,-išgirdau Kristinos klyksmą.
-Jam pakaks,-užčiaupė ją jis.
-Ar tai viskas dėl tos sušiktos kalės?-ji parodė į manę. Jis tik nusisuko ignorodamas ją ir išėjo.
-Rapolai,-sušnabždėjau ir pakračiau jį. Tačiau jis buvo be samones.-Ko jūs stovit? –Atsisukau į visus. - Pakviesit seselę kas nors po galais ar ne!-sušukau. Visi atsibudo iš transo ir pradėjo judėti.