Bad boy

2 dalis

*Pirmadienis*
"Paskutinė pamoka".

Mija kaip visada atsiprašė dėl šokių burelio.
Sedėjau viena ir bandžiau nukreipti dėmesį į nuobodžius mokytojo pasakojimus, bet man nelabai sekėsi, nes negalėjau nustot galvoti apie Tomo žodžius "tu dar atsiimsi" tartum aš padariau kažkokį nusikaltimą. Aš tik pasakiau tuos nelemtingus kelis žodžius. Kvailas,kvailas pasiputęs vaikinas...

- Panelė Benson? - Išgirdau mokytojo balsą ir pagaliau pastebėjau, kad visos klasės dėmesys buvo nukreiptas į mane.

- Atsiprašau, užsisvajojau, - nuleidau galvą,kad niekas nematytų mano įkaistančių skruostų. Jis toliau tęsė savo pasakojimus. Vos nuskambėjus skambučiui tiesiog "pašokau" iš savo vietos bet pajaučiau, kad "pašokau" kartu su kėde. Kas per velnias? Kažkas pripylė klijų man ant kėdes. Per klasę nuskambėjo visų garsus juokas, kai išgirdau kaip kažkas sušnabžda į ausį.

- Patiko mano staigmenėlė? - Velniška šypsena žaidė Tomas.

- Žinai ką? - Sušukau, negalėdama laikyti savo pykčio, buvau įsitikinusi, kad trenksiu jam.

- Ką? - Paklausė su pašaipia šypsena.

- Tu mulkis! Jeigu tave TAIP įžeidė keli žodžiai,kuriuose nėra net nei vieno keiksmažodžio! - Išspjoviau žodžius jam į veidą.

- NIEKAS - Įkvėpė oro padarydamas sekundes pauzę ir tęsė, - Girdi? Niekas nedrįs man aiškinti kaip turiu važinėti! - Irgi įniršo.

- Tu toks apgailėtinas...- Atsidusau apsiraminus, po to atsisėdau atgal.

- O tu kalė! -Išspjovė žodžius man į veidą, bet aš ignoravau juos. Nekenčiu jo! Nežinojau, kad per vieną dieną galima pradėt taip stipriai nekest žmogaus. Vsi juokėsi iš manęs... pajaučiau kaip akyse pradėjo kauptis tas sūrus skystis. Ne! Tik ne dabar... nenoriu kad jis ir kiti matytų mane verkančia... Sulaikiau ašaras ir tiesiog nuplėšiau save nuo tuos prakeiktos kėdes, nieko nelaukusi pradėjau bėgti tiesiai pro duris...

*Antradienis*.

Nekenčiu jo! Jis pažemino mane prieš visą klasę. Ir viskas tik dėl tų nereikšmingų kelių žodžių.

- Mažutė, ruoškis, anaip paveluosi į mokyklą - mano mintys pertraukė mama.

- Aš šiandien neisiu į mokyklą.-paslepiau veidą antklodėje nenorėdama, kad mama matytų mano raudona nuo verkimo veidą.

- Ar kažkas atsitiko? - Atsisėdo šalia. Ji visada išklauso ir palaiko mane, džiaugiuos, kad turiu būtent tokią mamą.

- Nieko, tiesiog vienas idiotas, kuris mano kad esąs
kiečiausias, pažemino mane prieš visą klasę.- pravarčiau akis, iškvėpusi. Pajaučiau kaip dar stipriau nekenčiu jo.

- Ir tu viską taip ir paliksi? Ar ne atkeršysi jam? Kira, aš
neatpažystu tavęs... - Specialiai erzino taip kalbėdama.

- Ar... ar tu tikrai manai, kad turiu jam atkeršyti? - Pakėliau akis į mamą.

- Tai aišku! Įrodyk jam ir visai klasei, kad jis nėra kiečiausias.- Paragino mane mama ir nusišypsojo.

- Ačiū mama, aš tave labai myliu! - Apkabinau ją.

- O dabar greičiau kelkis ir ruoškis. - Atsistojo ir išėjo iš kambario palikdama mane su mano mintim.
Tu dar pasigailėsi už tai ka padarei, blogiuk, pagalvojau ir velniška šypsena atsirado mano veide.

~Mokykloje~

Ėjau koridoriumi su Mija ir pasakojau jai viską kas įvyko vakar per paskutinę pamoką. Buvau taip įsijautusi į pasakojimą, kad net nepastebėjau.

- Ouch - sumurmėjau kai atsitrenkiau į kažką, o Mija pradėjo juoktis. Velnias aš tokia žiolpa.

- Atsiprašau, - tarė tas "kažkas" nusišypsodamas.

- Tai aš atsiprašau, tokia žiopla esu, - taip pat šyptelėjau vaikinui stovinčiui priešais save.

- Kajus, - ištiese man savo ranką nepažįstamas. Oh, gražus vardas kaip ir pats jis.

- Kira, - draugiškai paspaudžiau ją. O jis man atsakė šilta šypsena. Jis turėjo šviesius plaukus sušukuotus ant šono ir mėlynas akis. Devėjo paprastus marškinėlius,juodas kelnias ir sportbačius. Nors jo rubai buvo gan paprasti, bet man visai patiko jo stilius.

- Na...susitiksim šiek tiek vėliau - Susigėdęs išlemeno ir dingo iš akivaizdžio.

- Kas čia tikka įvyko? - Priėjo prie manęs visa laiminga Mija, jos nuotaika mane gasdino.

- Nežinau - atsidusau patrukčiodama piečiais ir pagaliau atsukau žvilgsnį į ją.

- O jis gan gražus, tau tinka - Šyptelėjo keistai. Jos ta šypsena tikrai nieko gero nereiškė.

- Mija! - švelniai trenkiau jai, - jis tiesiog mielas ir nieko daugiau - paaiškinau tiems kas nesuprato.

- Tuuu pripažinai jis tau patiko! -Sušuko juokdamasi. Ji visada taip erzina mane.

- Visai ne, - Iškišau ležuvį. Dar ilgai juokiemės iš to kartu su Mija.
Staiga iš mano veido dingo šypsena, kai horizonte pasirodė šaika "blogiukų". Visi jie atrodė labai pykti ir vien pažvelgus į juos iš karto buvo aišku, kad su jais geriau nesusirišt . Tomas susiraukęs ėjo per vidurį, kai jo žvilgsnis sutiko manąjį...