Pragaro karalienė

1. Susitikimas

Sveiki, istorija bus keliama po skyrių į savaitę:) Labai lauksiu jūsų nuomonių, komentarų ir vote:)

§ 

Anastasija:

Dabar buvo vidurnaktis. Lauke pylė lietus, kaip iš kibiro. Mano ilgi, tamsiai rudi, plaukai buvo peršlapę, kiaurai per visus rūbus, kaip ir mano mažas, smulkus kūnas. Viskas apie ką aš svajojau buvo  šiltas kambarys ir lova po varginančios dienos. Po paskaitų šiandien turėjau naktinę pamainą darbe. Kavinė kurioje aš dirbau padavėja dirbdavo iki dvyliktos nakties darbo dienomis nuo dešimtos ir savaitgaliais iki antros nakties nuo dešimtos ryto tai pat. Kadangi buvau studentė, o mano šefas sukalbamas, beveik visada gaudavau pamainas antroje dienos pusėje, kad nereikėtų praleidinėti paskaitų.Nemokėjo daug, bet arbatpinigiai buvo pakenčiami, todėl užteko šio darbo apsimokėti savoms išlaidoms. Stengiausi, kad tėvams tektų, kuo mažiau mane remti. Ypač dabar, kai mano abu tėvai jau turėjo susikūrę savo kitas šeimas ir netgi susilaukę kitų vaikų.

Mano šeima ne visada buvo tokia išsibarsčiusi, kažkada mes buvome laimingi, bet tai buvo seniai, kai tėvai dar nebuvo išsiskyrę, dėl tėvo neištikimybės mamai. Kai jie išsiskyrė viskas ir pasikeitė. Supratau, kodėl mama paliko tėvą, man buvo penkiolika tada, tad supratau ją, palaikiau, jog nenorėjo likti su ją išdavusių vyrų. Bet man vis tiek buvo skaudu, jie abu buvo mano tėvai ir aš mylėjau juos. Buvo liūdna stebėti, kaip griuvo mano šeimos gyvenimas. Pradžioje po skyrybų tėvas dar bandė su manimi palaikyti artimus santykius, bet tada jis vedė antrą kartą Mildą ir su ja susilaukė dukters, kuriai ketveri, tad po truputi mes atitolome vienas nuo kito nors ryšį palaikėme, nebebuvome tokie artimi, kaip seniau. Tai pat Milda dar turėjo dukrą, tad jam vaikų netrūko namie ir taip. Mūsų santykius apsunkino ir tai, kad likau gyventi su mama. Mes automatiškai mažiau matėmės ir mums buvo sunkiau palaikyti ryšį taip artimai, kaip seniau nors ir gyvenome tame pačiame mieste. Tai pat buvo nuoskauda, dėl skyrybų, kuri ir nepadėjo ypač pradžioje.

Mano tėvai susituokė labai jauni, gal tai iš dalies ir buvo priežastis, kodėl jie išsiskyrė. Juo labiau, kad tuokėsi, nes mama ėmė lauktis manęs. Jų vestuvės įvyko iškarto po gimnazijos, jiems buvo vos aštuoniolika. Nebuvo, kad jie vienas kito nemylėjo, bet jie nebegavo pagyventi toje laisvėje, kaip jų draugai ir kiti paauglei, nes kol šie linksminosi, studijavo, jie augino mane. Ne, aš nekaltinu savęs, dėl visko. Suprantu, kad tai ne mano kaltė. Tiesiog toks gyvenimas, jie buvo jauni ir netyčia atsiradau aš, kadangi vienas kitą mylėjo nusprendė susituokti. Deja gyvenimas nestovi vietoje, jausmai keičiasi, kaip ir žmonės. Manau, tai ir buvo jų skyrybų priežastis. Mano tėvų jausmai pasikeitė vienas kito atžvilgiu, tada tėvas sutiko Mildą ir pamilo dar kartą. Aš nekaltinau nei vieno iš jų, dėl skyrybų nei tada, nei dabar, bet man vis tiek buvo sunku. Mama tai pat mane mylėjo ir myli, bet ir ji turi sukūrusi naują šeimą su Dominyku ir aš nebeesu, jos vienintelis prioritetas. Mama tai pat su Dominyku yra susilaukusi mano broliuko, kuriam šiuo metu dveji, tad jai tikrai netrūksta veiklos su juo mat jis labai energingas vaikas.

Taigi vos įstojusi į kolegiją, susiradau darbą ir ėmiau gyventi atskirai. Kai jų pasiilgdavau aplankydavau, bet nebegyvenau nei su vienais. Pradžioje pabandžiau gauti vietą bendrabutyje, bet neišėjo, nes kai padaviau prašymą tuo metu nebebuvo laisvų vietų, vėliau jų atsirado, bet pagyvenusi viena bute, pati nebenorėjau eiti į bendrabutį. Man patiko mano ramus vienos pačios gyvenimas. Su mano kasdienę rutina. Be to nors aš ir gyvenu dviejų kambarių bendrabučio tipo bute mokesčiai ar nuoma nebuvo dideli, nes kambariai buvo mažiukai, svetainė ir virtuvė buvo kartu perskirti nedideliu baru, vonios kambaryje galėjai vos apsisukti, nes jis buvo labai mažas, bet man tai tiko, nes nereikėjo jaustis svetimai savo pačios mamos namuose. Nors vietos nebuvo daug, bet man vienai pakako, todėl, likau gyventi nuomojame bute.