Pragaro karalienė

9.Šeima svarbiausia

Anastasija:

Nors ir turėjau savaitgali likti namie ruoštis atsiskaitymams nelikau. Nepajėgiau buti namie viena iš po įvykių su Tomu, o Damijono mane vėl prižiūrėti prašyti nenorėjau. Tad nusprendžiau grįžti aplankyti mamos. Buvau jos pasiilgusi tad tai atrodė puiki idėja.  Juolab, kad už pusantros valandos man turėjo būti autobusas į mano gimtuosius namus. Tad paskambinusi mamai, jog grįšiu susimečiau keletą  būtiniausių daiktų į kuprinę. Salemą įdėjau į kelioninį transportavimo krepšį gyvūnams, kurį nusipirkau, dėl visa ko, kai pirkau jam kitus reikmenis ir patraukiau į autobusų stotį. Su savimi dar turėjau nedidelį maišelį, kuriame buvo Salemui reikalingi reikmenys savaitgaliui pas mano mamą. Ir gi tik kas būtiniausi kraikas, kurio įsipyliau atskirai iš didelio maišo, kad būtų užtekę tik šįvakar ir ėdalas. Kraiko vežiausi tiek mažai, kad nebūtų sunku, be to galėjo jo daugiau nusipirkti ir atvykusi į Kaišiadorį.

Mamos namas buvo miesto pradžioje, tad paprašiau autobuso vairuotojo mane išleisti miesto pradžioje, o ne autobusų stotyje. Vairuotojas , kaip visada maloniai sutiko. Kadangi dažnai važinėdavausi šiuo maršruti iki pradėdama studijuotį dar Kaune. Daugiau ar mažiau bent jau išmatimo pažinojau vairuotojus, kuriems dažniausiai kliūdavio šis maršrutas.

Mano vaikystės namas buvo dviejų aukštų. Tai buvo paprastas plytinis namas tik su nauju žaliu stogu. Jei ne stogas šis namas nebūtų nieko išsiskyręs iš kitų kaiministėje.  Jis buvo atvertas nedidele medine tvora. Kiemas kai visada labai tvarkingas, nes mama mėgo sodininkauti. Visur buvo medžiai ir įrengti gėlynai. Vienintelė betonuota kiemo dalis buvo įvažiavimas į garažą. Šiandien buvo šalta, kaip niekad rudens diena, tad nebesišaldydama patraukiau į vidų. Vėjas buvo ledinis ir pūtė kiaurai. 

Salemas kelionę autobusu irgi atlaikė stebėtinai ramiai. Tiesą sakant didžiąją laiko dalį jis, tiesiog pramiegojo autobuse.

-Aš grįžau! - sušukau įeidama į mamos namus. 

-Sveika, kai pasidėsi daiktus ateik į virtuvę paruošiau tau pavalgyti, - nusišypsojo man mama išlįsdama iš virtuvės. - O nežinojau, kad parsiveši ir katiną. Reikės paprašyti, kad Dominykas iš miesto, ką paverštų Salemui?

Ji turėjo tokius pat tamsiai rudus plaukus, kaip mano tik ji juos laikė trumpus iki pečių, o neilgus, kaip aš. Mes su mama buvome labai panašios iš išvaizdos. Tiesą saknat visus savo veido bruožus buvau paveldėjusi iš jos tik akių spalvą buvo, kaip tėvo. Ji vilkėjo džinsus ir šita žalią  megztinį. Po mano brolio Pauliaus pagindymo ji buvo kiek priaugusi svorio, bet dabar jau buvo pradėjusi susigrąžinti savo seną liekną formą, nes sportavo ir prisižiūrėjo mitybą.

-Nebent kraiko, nes dabar jo atsivežiau per mažai, kad užtekčiau visam savaitgaliui  ir gal galėtum surasti kokią dėžutę tai pat jam, - atsakiau ir patraukiau į antrą namų aukštą.

-Gerai, kai surasiu dėžutę padėsiu prieškambaryje. Tai pat paskambinsiu Dominykui, kol dar ne namie.

-Puiku ačiū,  - užbėgau jau į savo kambarį.

Mama liko gyventi šiame name po skyrybų su tėvų. Tiesą sakant mano tėvai šį namą paveldėjo mirus mano seneliams iš mamos pusės. Dabar mano tėvas turėjo butą, miesto centre, kuriame ir gyveno su Milda. Mano tėvui priklausė vietinis autoservisas su plovykla bei įrengta jame auto prekių parduotuvę, kurį jis įkūrė po kelių santuokos metų su mano mama. Tėtis visada gerai išmanė apie automobilius, tad dar pasimokęs profesinėje mokykloje mechaniko specialybės įkūrė savo verslą po kelių metų. Mama, kol dar gyveno su tėčiu padėdavo jam darbuotis parduotuvėje su klientais, jiems išsiskyrus ji įsidarbino pardavėja kitur. Dabar padėti tėvo auto parduotuvėje buvo Mildos darbas. Nors savo tėvus supratau nereiškia, kad man kartais neišlįsdavo nuoskauda, dėl jų skyrybų ar nepykau Mildai užėmus mano mamos vietą. Kas liečia mano mamos dabartinį vyrą jis buvo statybininkas dirbantis vietos įmonėje.