4 dalis

41 5 1
                                        

-Taigi susipažinote su slibinais,-kalbėjo Augustas.-Koks pirmas įspūdis?
-Pala, pala. Sakote, kad jie tikri?!-išrėkė man rūpimą klausimą Elijus. - Pripažinsiu, tokių tikroviškų hologramų ar kad ir kas čia, nesu matęs, bet jūs tvirtinat...
-Taip, jie tikri,-nutraukė Augustas. Šie žodžiai privertė mane pažiūrėti į padarą kitu žvilgsniu. Aš jau iš kažkur žinojau labai daug ką apie šį padarą. Mano galvoje atsirado dalykai, kurių gyvenime neįsivaizduočiau. Jaučiausi gana ramiai, turint omeny ką tik sužinojau.
-Nustebimas, baimė, skausmas,-šiek tiek patylėjęs atsakė į Augusto klausimą Elijus.
-Kodėl skausmas?-nustebo Augustas.-Ar jie tau kažką padarė?
-Hm... Net nežinau. Vienu metu man suskaudo delną, o kai pažiūrėjau, buvo letenos anspaudas.
-Aha. Man irgi taip pat.
Staiga Augustas padarė tai ko mažiausiai tikėjausi. Jis apsidžiaugė. Susijaudinęs tarė mums.
-Tai vyksta greičiau nei tikėjausi. Ta letena reiškia, kad jie jus pasirinko savo šeimininkais. Jie jus gerbs ir neskriaus. Kai išmokysit, klausys jūsų komandų.
-O kokie jų vardai?-paklausiau.
-Juos sugalvosit jūs.
-Mes?-negalėjo patikėti Elijus.
-Galim rinkti bet kokį?-paklausiau.
-Siūlau gerai pagalvoti, nes vos išgirdę iš jūsų vardą jie jį įsimins ir nebeatsilieps kitaip šaukiami.
Man į galvą šovė mintis. Atsisukau į savo slibinę.
-Tu būsi Meisė.
Slibinė tik pakreipė galvą ir keistai į mane pažiūrėjo.
-Toras,-išgirdau kitoj kambario pusėj. Atsisukau ir pamačiau kaip Elijus švelniai glosto slibinui galvą. Atsisukęs Elijus sugavo mano žvilgsnį ir plačiai nusišypsojo. Aš irgi išsišiepiau. Staiga tylą nutraukė suskambėjęs skambutis. Jis mane lyg pažadino. Akimirką atrodė, kad tuoj pabusiu iš šio sapno, bet vis dar aiškiai mačiau prieš save Meisę.  Atsidusau. Visdėlto tai vyksta.
-Labas, Meise, kaip keista. Ką tik susipažinom ir jau reikia eiti. Būk gera ir klausyk Augusto. Manau dar susitiksim.
Prieš išeinant mus sustabdė Augustas.
-Pamiršau paminėti svarbiausią taisyklę. Niekam nei žodžio.
-Bet juk galiausiai juos kažkas pamatys. Kaip jūs išvis juos įsivedėt į mokyklą?
-Jie gali virsti nematomais. Juk kai įėjot į klasę nematėt jų?
-Ne.
-Tai va. Iki.
-Palau...-norėjau paklaust dar tūkstančio dalykų, bet nespėjau Augustas išstūmė mus lauk ir uždarė duris.
Su Elijum įsimaišėm į mokinių minią.
-Rimtai?-paklausė jis.
-Kas?
-Pavadinai slibiną savo dailės kūriniu.
-Iš kur žinai?-buvau labai nustebusi. Apie mano nupieštą, gražųjį meškiuką pavadintą Meise, žinojo tik Gabrielė.
-Gabrielė nemoka saugoti paslapčių,-miktelėjo jis.
-Aišku.
-Nepyk. Tas darbas buvo tikrai gražus.
-O tavasis tikrai ne.
-Nuo kada žiūri mano darbus?- susiraukė jis.
-Ne tu vienas smalsus.
-Aha. Ir iš to smalsumo įsipainiojau į šią keistą pamoką.
-Aha. Aš irgi. Taigi laikyk liežuvį už dantų ir iki,-pasakiau, apsisukau ir nubėgau prie koridoriaus gale laukiančios Gabrielės. Ji stovėjo išsišiepusi nuo ausies iki ausies. Vos tik priėjau, iškart pradėjo aiškint:
-Oi, Ema. Tu nepatikėsi. Tikrai įdomesnės pamokos nesu mačiusi. Buvo nuostabu! Mes tiek visko darėm. Per kompiuterius užprogramavom vieną robotą ir jis viską darė. Įsivaizduok, dvidešimt aštuonios komandos. Tas robotas turėjo greit susigaudyti. O ką jūs veikėt?
Nenorėjau meluoti Gabrielei, bet kitos išeities nebuvo.
-Ai... Nieko įdomaus. Jau geriau būčiau užsirašiusi pas Albertą. Augustas toks griežtas! Labai nusivyliau.
Gabrielė apkabino mane.
-Labai gaila, kad mes išsiskyrėm. Būčiau ten tave palaikiusi,-sušnibždėjo ji. Nemanau, kad ji palaikytų mane slibinų draugijoj, bet vis tiek buvau labai dėkinga. Stipriai ją apkabinau.
-Ačiū.
-Nėr už ką. Juk tam ir skirtos geriausios draugės.
-Tikrai taip. Taigi ką dabar veiksi?
-Tikrai nori žinoti?
Apsimečiau susimąsčiusia.
-Gal geriau ne.
Ji nusijuokė ir apkabinusi mane per pečius, nusivedė link išėjimo. Vėliau atsisveikinusi su ja, patraukiau namo. Prisiminiau, kad planavau pažiūrėti kas tame sename name, bet manau, kad jau žinau. Taigi parėjau tiesiai namo. Skardžiu lojimu mane pasitiko Barnis. Jis šoko ant manęs ir neišsilaikiusi pargriuvau ant žemės. Mačiau kaip viskas aplinkui pamažu nusidažo juodai.

Tikras gyvenimasWhere stories live. Discover now