Tikras gyvenimas

13 dalis

      -Oh, baikit! Juk sakiau, kad ten buvo taškas! Jūs manęs neperkalbėsit.
      Jau norėjau kažką atsikirsti, bet Elijus skaudžiai užmynė man ant kojos. Ir lyg niekur nieko tarė Augustui:
      -Oh... Kaip matau jū... tavęs neperkalbėsim. Jau geriau einam Ema.
      Jis apsigręžė ir man mirktelėjo. Nieko nebesuprantu. Ar Elijus kažką sugalvojo? Iš jo slepiamos pašaipios šypsenėlės, galima spręsti, kad taip. Nenoriai nusekiau paskui jį prie durų. Po to dar apsigręžiau ir pamojavau. Augustas patenkintas, kad pasidavėm, irgi pamojavo. Vos išėjus į koridorių, užsipuoliau Elijų.
      -Kodėl tu pasidavei? Juk dar truputis  ir būtumėm jį perkalbėję.
      Bet Elijus vis dar pašaipiai šypsojosi. Man baigus jis kantriai pradėjo aiškinti.
      -Prisimeni, Augustas sakė, kad jo neperkalbėsim. Nemanau, kad ir būtumėm perkalbėję. Bet jis nieko nesakė apie direktorių. Mes galėtumėm nueiti pas jį ir užklupti iš netyčių. Augustas negalėtų paprieštarauti Aurėjui.
      -Teisingai! Ir kaip pati nepagalvojau?
      -Greičiau einam! Gal direktorius dar neišėjo?
      Nubėgom prie direktoriaus kabineto. Buvo truputį nejauku ten stovėti, nes pas direktorių vesdavo tik kažką blogo padariusius vaikus. Elijus tyliai pasibeldė ir sulaukęs vos girdimo ,,prašau" įėjo į vidų. Kabinetas buvo didžiulis! Jis galėjo būti net mažytė klasė. Bet kambario plotas buvo gerai išnaudotas. Palei kairiąją sieną buvo pastatyta didžiulė knygų lentyna. Palei dešiniąją, stovėjo spintelė su stalčiais. Priešais duris, kitoje kabineto pusėje, prie didelio lango stovėjo didžiulis stalas, už kurio sėdėjo direktorius Aurėjus. Jis atrodė kokių 40-45 metų, aplink akis ir burną buvo susimetusios juoko raušlelės, o juodi plaukai išsidraikę į visas puses. Apsirengęs nutrintus džinsus ir vilnonį megztinį. Kad jis geras žmogus, rodė rudos, spindinčios akys. Bet turbūt pats įspūdingiausias dalykas šiame kambaryje buvo beveik visą likusį plotą užimantis akvariumas kambario vidury. Jame buvo tiek įvairiausių žuvyčių, kad akvariumas atrodė kaip spalvų maišalynė. Manau bar nesu mačiusi tiek žuvų vienoj vietoj. O tai tikrai neįtikėtina žinant, kad esu žuvų mylėtoja. Nuo to povandeninio pasaulio negalėjau atitraukt akių, kol neišgirdau tylaus ,,hm, hm". Greit atsisukau į direktorių. Jis šyptelėjo pamatęs, kaip susižavėjau akvariumu.
      -Domina žuvys?-jo balsas buvo aktyvus ir kiek žaismingas. Šiaip labai mėgau žuvis ir kitokius gyvūnus todėl atsakiau:
      -O taip, net labai!
      -Pagaliau nors vienas žmogus kuris supranta mane!-džiūgavo Aurėjus.-Tai kokios bėdos jus atnešė pas mane?
      Pasisukau į Elijų, kad jis viską paaiškintų. Jis viską suprato ir pradėjo aiškinti:
      -Ar jums kažką sako vardai Ema ir Elijus?
      -Taip,-nedvejodamas atsakė Aurėjus.
      -Tai gerai, nes jie abu stovi tiesiai prieš jus.
      Direktorius pirma nesusigaudė, bet viską supratęs, pašoko iš kedės ir nulekė prie mūsų.
      -Man labai malonu su jumis susipažinti,-tarė jis, spausdamas Elijui ranką, o mane net apkabindamas.-Ir kokiu reikalu atėjote? Tikiuosi neiškretėt kažko blogo.
      Direktorius primerkė akis ir įtariai nužvelgė mus.
      -Ne. Čia atėjom savo noru,-nuramino Aurėjų Elijus.-Norėjom pakalbėti apie jūsų ir Augusto rytojaus kelionę. Gal ir mes su Ema galėtume kartu?
      -Jūs žinot kur vyksim?-Aurėjus atrodė labai nustebęs.
      -Taip. Dar šiandien mus vijosi trioktidas, tad Augustas buvo priverstas viską papasakoti.
      -Nemanau, kad važiuoti kartu, būtų gera mintis, bet reikia atsižvelgt ir į jūsų norus. Jei jums leiščiau keliauti kartu, ar jūs nutuokiat koks pavojus jums grėstų? Net kelionė bus viena iš sunkiausių dalių, nes mes keliausim ant slibinų. Negana to, sprendžiant iš to, kad jus vijosi trioktidas, greičiausiai jūsų ieško žiaurieji. Taigi ar dar vis norite kartu?
      -Taip!-tvirtai sušukom mes abu.
      Aurėjus tik atsiduso ir sumurmėjo sau po nosimi:
      -Jau tas šiuolaikinis jaunimas...