Tikras gyvenimas

9 dalis

      Iškart supratau kodėl jis kalba daugiskaita. Pasirodo už Alberto koridoriuje dar stovėjo ir visa likusi 8b. Jie pradėjo virsti į klasę, kad užsiimtų geriausias vietas, bet pamatę, kad visi suolai sustumti į šonus, sutrikę sustojo. Mes su Elijum nieko nesuprasdami dar vis stovėjom prie slibinų, kai prie manęs linksma pribėgo Gabrielė. Automatiškai pasitraukiau toliau nuo Meisės taip atsidurdama tarp dviejų geriausių savo draugių. Pribėgusi iškart stipriai apsikabino lyg būtume nesimačiusios šimtą metų.
      -Ema! Aš taip džiaugiuosi, kad negaliu apsakyti! Mokytojai labai gerai sugalvojo ar ne? Nu gerai, mūsų mokytojas, bet juk tai labai gera įdėja!
      -Aš... Hm... Turbūt?-nieko nebesuprasdama bandžiau išsisukti. Pažvelgiau į Elijų ieškodama pagalbos, bet jis buvo apsuptas draugų, tad niekuo nepadėjo. Gerai, kad nuo atsakymo mane išgelbėjo Albertas, kuris atsistojęs prie mokytojo stalo kreipėsi į visą klasę.
      -Klausykite visi! Kaip žino mano mokiniai, šiandien šios dvi grupės bus sujungtos. Aš ir mano kolega Augustas dviese pravesime jums pamoką.
      Oi, labai, labai blogai! Kas bus su Meise ir Toru? Jie juk nepratę prie tiek daug žmonių ir šurmulio. Jei prie jų prisiartins koks mokinys, nežinia kas gali nutikti... Kaip tik su tom mintim per klasę nugriaudėjo grėsmingas Toro urzgimas. Klasė sustingo. Kokias penkias minutes niekas net nepajudėjo, bet Augustas kaip visada gelbėjantis padėtį nutraukė tylą:
      -Atleiskite. Mes su mokiniais ant viso garso klausėmės grėsmingų gyvūnų garsų ir aš netyčia neišjungiau programėlės.
      Jis pasilenkė prie kompiuterio vaidindamas, kad kažką išjunginėja. Pagaliau klasė patikėjo ir visi atsipalaidavo. Netrukus klasėje vėl kilo šurmulys. Aš žiūrėjau į mokytojus kai Albertas norėdamas atkreipti į save dėmesį jau norėjo suploti rankomis, bet Augustas tai pamatęs greit puolė prie kolegos ir čiupo už rankų. Tuo metu jau visa klasė žiūrėjo šį spektaklį. Augustas tai pamatęs paleido Alberto rankas ir lyg niekur nieko pradėjo aiškinti mokiniams:
      -Taigi katik pamatėt mano firminį dėmesio atkreipimo būdą. Visur tylu ir ramu. Kad šiandien būtų smagi pamoka, pažaisime viktoriną. Temą galite išsirinkti jūs.
      Katik supratau kodėl Augustas sutrukdė suploti. Jei Albertas būtų suplojęs, Meisė ir Toras tai palaikytų ženklu ,,pasirodyti". Būtų kilusi tikra katastrofa. Staiga man kilo mintis! Jei jau negalim tęsti dresavimo, tai galim pasimokyti kitaip.
      -Antgamtimės būtybės!-surikau per visą klasę. Visi atsisuko į mane. Viltingai pažvelgiau į Augustą. Tikiuosi jis suprato užuomeną. Augustas pamatęs, kad žiūriu į jį, vos pastebimai linktelėjo. Tada pasakė:
      -Puiki mintis! Visada tyrinėjam tikrajį pasaulį. Laikas patyrinėt ir fantastinį.
      Klasėje pasigirdo pritariami balsai. Pažiūrėjau sau už nugaros. Norejau pamatyti, kad Meisė pritariamai krato galvą. Bet vietoj to vos negavau širdies smūgio. Prie Meisės artinosi Gabrielė! Aišku ji jos nematė ir galvojo, kad tik eina atsisėst ant prie sienos esančių kėdžių. Aš buvau toli nuo jos ir niekaip nebūčiau pasivijusi. Tad netekusi vilties pašaukiau:
      -Gabriele! Kur eini? Negi paliksi mane vieną? Einam į priekį! Užsiimsin geriausias vietas!
      Gabrielei ta mintis patiko, todėl ji pasitraukė nuo Meisės ir griebusi mane už rankos, nusitempė į priekį. Galėjau tik tikėtis, kad Elijus saugos slibinus. Kai su Gabriele įsitaisėm priekyje prieš pat Augustą ir Albertą, viktorina prasidėjo.
      -Pirmas klausimas: kas yra,,harpija"?
      Pakėliau ranką.
      -Paukštis moters veidu.
      -Teisingai. Antras klausimas: kada vilkolakiai negali valdytis?
      Beveik visa klasė pakėlė rankas. Augustas parodė į Gabrielę. Ji pasimėgaudama tarė:
      -Per pilnatį.
      -Taip. Trečias klausimas...

                               •••••

      Viktoriną laimėjau aš ir Elijus. Surinkom po tiek pat taškų. Nuo mūsų nedaug atsiliko ir Gabrielė. Gerai, kad visi buvo įsitraukę į žaidimą tad niekas net nebandė artintis prie galo. Slibinai lyg suprasdami situaciją, visą pamoką ramiai pratupėjo. Pasibaigus pamokai Augustas sustabdė mus su Elijum. Atsisveikinau su Gabriele ir priėjau prie mokytojo.
      -Atleiskite, kad jums nepasakiau, kad šiandien ateis kita grupė. Buvau visai pamiršęs. Be to dar ir pavedžiau jums prižiūrėti Meisę ir Torą. Tiesiog negalėjau dažnai žvilgčioti į galą. Kiti būtų pastebėję.
      -Nieko tokio,-pasakė Elijus.-Tik mes taip ir neišmokėm slibinų komandos ,,sėdėt" ir ,,pas mane".
      -Oi ne... Manau jūs juos puikiai išmokėt.
      -Kaip tai?
      -Juk jie visą pamoką pratūpėjo. Dabar jie jau supranta kas priklauso nuo to ar jie tūpės ar ne.
      -Geras... Ką veiksim kitą pamoką?
      -Oi... Pamiršau pasakyti. Kitos pamokos nebus...
      -Ką?-vienu metu su Elijum nutraukėm jį. Jis raminamai pakėlė ranką.
      -Nusiraminkite. Aš duosiu jums namų darbą. Jį turėjom daryti klasėje bet dabar tai namų darbas. Į savo knygutes turite parašyti kokių priemonių reikės jūsų balnui. Turite laiko iki ateinančio antradienio. Dabar galite eiti.