Tikras gyvenimas

7 dalis

Kai įėjau į mokyklos kiemą, labai pasigailėjau. Visi gręžiojosi į mane ir pašnibždomis aptarinėjo mano šukuoseną ir drabužius. Žinojau, kad taip bus, bet nesitikėjau tokio dėmesio. Nuleidau galvą ir greit nužygiavau per ilgiausią koridorių vedantį į klasę. Gerai, kad atėjau per patį skambutį. Klasėje buvo bruzdesys, nes visi ruošėsi pamokai. Kai atsisėdau į savo vietą, Gabrielė paslaptingai tarė:
-Tai ko taip išsipuošusi? Ar Elijus kažkaip tave paveikė? Jeigu ką gali šia tema dalintis su manim.
Pavarčiau akis. Jai patinka kalbėtis apie berniukus. Nejučia pažvelgiau į Elijų. Jis žiūrėjo tiesiai į mane. Greit nusukau žvilgsnį ir labai paraudau. Velnias su velniukais! Staiga pajutau dar vieną žvilgsnį įsmeigtą į mane. Greit pakėliau galvą ir sutikau piktą mokytojos žvilgsnį. Apsidairiau aplinkui. Pasirodo aš vienintelė dar stoviu. Visi žiūri į mane, o aš kaip kokia kvailė vis dairausi aplinkui. Pagaliau Gabrielė mane išgelbėjo. Greit patempė už megztuko ir tyliai sušnabždėjo:
-Sėskis.
Tuoj pat atsisėdau, o klasė pradėjo kikenti. Gerai, kad mokytojai galiausiai trūko kantrybė ir ji visus užtildė. Visą pamokos pradžią jaučiau, kad mane visi dar vis stebi. Bet po to aš jiems nusibodau ir klasė vėl pradėjo klausytis mokytojos. Vis dėlto neišdrįsau atsisukti atgal ir pamatyti į mane įsmigusias Elijaus akis. Po pamokos stengiausi iš klasės išeit paskutinė. Gabrielė noriai palaikė man draugiją, bet praėjus beveik visai pertraukai nepasigailėdama ištempė į kitą pamoką. Kūno kultūra. Visai gerai. Galėsiu prasiblaškyti bėgiodama. Bet mano nusivylimui treneris pasakė, kad šiandien nebėgiosim. Visą pamoką darėm gimnastikos pratimus. Gerai prasitampiau. Bet tai nepakėlė nuotaikos. Dar neišėjau namo tik dėl to, kad žinojau jog po lietuvių bus informatika.
O štai ir lietuvių. Lietuvių klasėje buvo blogai tai, kad visi suolai buvo po vieną. Atsisėdau klasės gale. Iš čia viskas labai gerai matosi. Mokytoja pasisveikino su visais ir pradėjo aiškinti apie vieną išskirtinę Romeo ir Džulietos piesę. Staiga pajutau kumštelėjimą į nugarą. Už manęs sėdėjęs Žilvinas tik gūžtelėjo pečiais ir perdavė sulankstytą lapelį. Ant jo buvo užrašyta: Emai Išlanksčiau lapelį ir greitai perskaičiau. Pažiūrėk per durų langą. Elijus. Pažvelgiau per durų langelį ir sustingau. Kitoje stiklo pusėje švytėjo juodos su mėlynu ir baltos dėmelės! Išsigandusi pažiūrėjau į Elijų, bet jis taip pat buvo ištiktas šoko. Negalvodama pakėliau ranką.
-Kas yra, Ema?-paklausė mokytoja.
-Noriu į tualetą.
-Eik.
Kad neatkreipčiau dėmesio, lėtai išėjau iš klasės. Už durų tuoj pat pamačiau slibinų kontūrus.
-Meise! Torai!,-džiugiai sušnibždėjau.-Ką čia veikiat? Ar Augustas jus paleido? Ne, negali būti, kad jis taip kvailai pasielgė. Turbūt kažkas atsitiko. Tikiuosi niekas jūsų nepamatė.
Tuo metu iš klasės išvirto Elijus. Toras džiugiai puolė prie jo. Elijus nusišypsojo ir paglostė Torui galvą. Abu slibinai tyliai cypavo iš džiaugsmo, todėl išsigandę, kad niekas jų neišgirstų nuvedėme juos į koridoriaus galą kur nebuvo klasių. Kai galutinai pasisveikinom, mes su Elijum pradėjom tartis ką su jais daryt. Pirma mintis buvo nuvesti juos į Augusto kabinetą. Žinodami, kad turime labai mažai laiko, nuskubėjome į antro aukšto koridorių. Atvėrę klasės duris, pamatėme, kad ji tuščia. Augusto nebuvo. Liepėme slibinams pasilikti čia. Dėl visa ko pažadėjau Meisei, kad per kitą pertrauką ateisiu patikrinti. Manau, kad jie bent truputį supranta žmonių kalbą, nes kai taip pasakiau, Meisė pradėjo nežymiai aukštyn, žemyn kratyti galvą. Nusišypsojau ir kartu su Elijum nubėgau į klasę. Susitarėm, kad aš įeisiu pirma, o po kiek laiko jis. Vos spėjau įsitaisyti savo vietoje, pasirodė jis. Pamokos buvo likę labai nedaug, tad neilgai trukus nuskambėjo skambutis. Vienu metu su Elijum išlėkėm iš klasės. Nieko nesakydami nulėkėm į antrą aukštą ir atidarėm duris. Klasėje sėdėjo Augustas ir iš degtukų konstravo kažkokį pastatą, o Meisė su Toru labai susidomėję žiūrėjo. Net nusijuokiau iš vaizdelio. Augustas mane išgirdęs, greit atsisuko, o iš slibinų tuoj pat liko tik dėmelės. Bet pamatę kas atėjo, visi nusiraminome ir mes su Elijum pradėjome pasakot visą istoriją. Augustas viską išklausęs palingavo galva.
-O aš tik pavalgyt nuėjau... Reikės geriau išmokyti juos komandos ,,likit vietoj". Tokia ir bus jūsų kitos pamokos tema. Dabar ilgoji pertrauka. Kodėl neinat valgyti ar dar ko?
-Aš neturiu jokių planų tad gal geriau liksiu su Meise. Jei jūs neprieštaraujat,-pridūriau.
-Aha... Aš irgi nieko nebuvau suplanavęs,-paantrino Elijus.-Gal jau galim dabar pradėti pamoką?
Netikėjau savo ausimis. Jis nori anksčiau pradėti pamoką? Nieko nebuvo suplanavęs? Tai ne tas Elijus kurį visada pažinojau. Bet Augustui tai nepasirodė keista. Atvirkščiai. Jis tik nusijuokė ir tarė:
-Pradėkim.