-Šiandien mokysim slibinus komandos sėdėti.
-Taigi, jei nori slibiną kažko išmokyti, turi turėti šias savybes: atkaklumą, pasitikėjimą, drąsą. Manau jums abiems tų savybių netrūksta.
Augustas pervėrė mus nuo galvos iki kojų.
-Gal turite kokį naują sąsiuvinį užsirašyti ką aš sakysiu?
Abu papurtėm galvas.
-Nieko tokio,-Augustas nuėjo prie stalo, atidarė stalčių ir išėmė dvi nedideles užrašų knygutes. Vieną baltą, kitą juodą. Baltąją padavė man, o juodą Elijui.
-Štai, dabar jau turite kur rašyti.
Apžiūrėjau dovaną. Knygutė buvo labai graži. Geriau įsižiūrėjus į viršelį pamačiau, kad jis sudarytas iš daug mažų, baltų kvadratėlių. Jie spindėjo saulės šviesoje. Dovana atrodė labai brangi. Jos turėjo labai daug kainuoti. Pažvelgiau į Augustą, bet tas lyg perskaitęs mano mintis, pasakė:
-Nesijaudinkite, joms neišleidau nė cento. Dabar užsirašykite: slibinų dresavimas.
-Nusiraminusi atverčiau knygutę ir užsirašiau temą ir ko reikia, kad galėtum išdresuoti slibiną.
-Užsirašėte? Gerai. Dabar prieikite prie savo slibino iš dešinės. Uždėkite ranką ant...
Augustą pertraukė tvirtas beldimas į duris. Jis staigiai pažiūrėjo į slibinus, bet iš jų jau buvo likę tik dėmelės. Tada jis giliai įkvėpė ir pasakė:
-Prašom užeiti.
Duris pravėrė kažkoks vyras su nedidele barzdele. Ji su sarkazmu kreipėsi į Augustą:
-Ar jau galime užeiti?
Nieko nebesupratau. Kodėl tas vyras prašosi užeiti? Ir kodėl jis kalba daugiskaita? Na, bet nėra ko bijoti. Augustas vis tiek jo neįleis. Juk žino, kad slibinai gali išsiduoti. Augustas kiek pagalvojo, ir jau norėjo papurtyt galvą ir svečio neleisti, bet lyg kažką prisiminęs nenoromis linktelėjo. Vyras plačiau pradarė duris ir...
KAMU SEDANG MEMBACA
Tikras gyvenimas
Fantasi,,Mano gyvenimas buvo kaip normalios penkiolikmetės, bet staiga viskas pasikeitė..." ,,Atrodė, kad blogai išgirdau. Slibinus? Dresuoti? Negali būti. Čia tik pokštas. Pažvelgiau į Elijų. Jis atrodė priblokštas. Augustas supratęs, kad juo netikim, gar...
