Tikras gyvenimas

2 dalis

Elijus. Šūdas! Kodėl būtinai jis? Kodėl ne Gabrielė? Kodėl? Elijus man patinka nuo antros klasės. Prie manęs priėjo Gabrielė.
-Kodėl neužsirašei pas Albertą? Negi nežinojai, kad jis beveik garsiausias pasaulyje inžinierius? Dabar turėsi mokytis tik su Elijum.
-Pragaras!-sušukau ir griebiau iš Gabrielės tvarkaraštį. Informatika yra antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais. Ok teks susitaikyti. Visas kitas pamokas visai nesiklausiau mokytojų ir vos baigėsi pamokos parbėgau namo. Užlėkiau į savo kambarį ir griuvau į lovą. Prie manęs tuoj įsitaisė Barnis. Pradėjau kasyti jam paausius. Tai visada mane nuramindavo. Buvo smagu žinoti, kad galiu jam išsipasakoti. Juk jis vis tiek nieko nesupras. Barnis palaižė man pirštus, bet staiga pastatęs ausis nurūko į virtuvę. Nusekiau jam iš paskos. Barnis atsistojo prie didžiulio virtuvės lango ir ilgai stebeilijo į tolį. Tuo metu nuo didžiulio ąžuolo šakos stryktelėjo voverė. Lengviau atsipūčiau. Tai tik voverė. Aš tokia bailė! Išėjau į terasą ir apsidairiau. Dešinėj matėsi tik medžių tankumynas. Kairėj pusėj stovėjo senas, bet dar gražus namas. Jame jau seniai niekas negyveno. Jau norėjau eiti į vidų, bet... Neįtikėtina! Senojo namo lange degė šviesa. Vos spėjau tai pamatyti, ji užgeso. Greit parlėkiau į savo kambarį, čiupau telefoną ir paskambinau mamai.
-Labas, mam, nežinai ar kartais prie mūsų neatsikraustė kaimynai?-kuo greičiau viską sumaliau.
-Ką? Tam senam name? Kas norėtų ten kraustytis? Ar kas atsitiko?-matėsi, kad ji susidomėjo.
-Ne, viskas gerai. Tiesiog pasirodė, kad ten kažkas yra. Iki, mama.
Gerai, rytoj po pamokų patikrinsiu kas ten yra. Griuvau ant lovos ir užsnūdau... Pabudau nuo tėčio purtymo.
-Kelkis, Ema, tuoj pavėluosi į mokyklą,- susirūpinęs budino jis mane.
-Ką? Kiek aš miegojau?
-Nežinau. Kai grįžome jau buvai užmigusi. Nenorėjome žadinti.
Greitai iššokau iš lovos, apsirengiau pirmus pasitaikiusius drabužius ir nulėkiau žemyn valgyti. Buvau išbadėjusi, nes vakar nevalgiau vakarienės. Stengiausi kuo greičiau sukimšti visą kiaušinienę ir po dešimt minučių jau buvau pasiruošusi. Greit atsisveikinau ir bėgte pasileidau į mokyklą. Įvirtau į lietuvių klasę vos suskambus skambučiui. Visi sužiuro į mane. Greit perėjau klasę ir atsisėdau į savo vietą. Tuo tarpu įėjo mokytoja.
-Sveiki visi. Šiandien skaitysim istoriją. Noriu, kad nuo pirmo iki paskutinio žodžio būtų tyla. Dvidešimt šeštas puslapis. Skaitom po pastraipą.
Istorija buvo apie tai kaip urvinis žmogus rado žiebtuvėlį ir kai galiausiai suvokė kaip juo naudotis, buvo padegti visi miškai. Pamokos pabaigoj mokytoja uždavė kalną namų darbų. Tiesiog nuostabu! Dabar tikrai norėčiau atpalaiduojančio masažo. Neskubėdama susikroviau daiktus. Dabar bus viena iš mėgstamiausių mano pamokų! Dailė! Įdomu ką šiandien piešim... Nuėjau iki dailės kabineto ir pasibeldusi užėjau vidun. Mane kaip visada pasitiko atpalaiduojantis dažų ir popieriaus kvapas. Kaip mat praskaidrėjo nuotaika. Mokytojas man šiltai nusišypsojo. Atsakiau tuo pačiu.
-Ema! Mano gabiausia mokinė! Ir kodėl gi užėjai į mano irštvą?
-Tiesiog norėjau paklausti ką šiandien piešime.
-Žinai, aš dar nenusprendžiau. Gal tu turi ką pasiūlyti?
Šiek tiek pagalvojau. Man šovė mintis.
-Tiesą sakant turiu. Jeigu jūs nieko prieš, galėtumėm piešti jus.
-Mane?-jis susimąstė.-Visai gera mintis. Įdomu kaip tavo klasės draugai pavaizduos mane? Ačiū Ema!
Dar kartą nusišypsojau ir atsisėdau į savo vietą.
-Sveiki visi! Šiandien paskyriau ypatingą užduotį. Jums reikės nupiešti mane.
Per klasę nuvilnijo šnabždesys. Gabrielė turbūt kažką įtardama pasisuko į mane. Apsimečiau nustebusia. Po kiek laiko visi ėmėsi darbo. Paėmiau pieštuką ir pradėjau per daug negalvodama braižyti linijas. Net nepajutau kaip prabėgo visa pamoka. Po to visas kitas tris pamokas mintyse vis dar buvau šioje dailės klasėje ir lengvai braižiau tiesias linijas. Tik po penktos pamokos atsipeikėjau. Juk dabar bus informatika. Kaip galėjau šitai pamiršti? Pasižiūrėjau į laikrodį. Liko tik trys minutės. Pasileidau bėgte. Juk nenoriu pavėluoti į naują pamoką.



Elijus